- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal skelbiamus duomenis, Lietuvoje už elektrą permoka šimtai tūkstančių vartotojų. Visi jie, atlikę kelis paprastus žingsnius, per metus galėtų sutaupyti šimtus eurų.
Daugiau pasakojo bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
– Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, apie 750 tūkst. vartotojų gali mokėti mažiau nei moka dabar. Kiekis yra įspūdingas ir net 200 tūkst. iš jų moka daugiau nei 29 centus. Kalbant apie tai, kad Lietuvoje vartotojų yra apie 1 mln. 700 tūkst., kuriems yra pajungta elektra, kalbame apie 40 proc. visų Lietuvos vartotojų, kurie gali mokėti stipriai mažiau.
– Dėl kokių priežasčių jie permoka? Kodėl?
– Iš tikrųjų tų priežasčių gali būti ganėtinai daug. Turbūt viena yra ta, kad vartotojai tiesiog nežino, kaip paprasta pasikeisti tiek elektros tiekėją, tiek planą. Dauguma yra tiesiog pamiršę, kad situacija yra pasikeitusi ir tai padaryti yra iš tikrųjų labai paprasta. Galima per kelias minutes pasirašyti naują sutartį ir jokių nutraukimo baudų, papildomų mokesčių jums nebus pritaikyta.
Vartotojams reikėtų pasižiūrėti, kokia yra dabartinė kilovatvalandės kaina, kokie pasiūlymai siūlomi pas nepriklausomus energijos tiekėjus ir priimti sprendimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kur pasižiūrėti? Kur sužinoti, kiek aš moku ir kiek galėčiau mokėti? Kaip išsirinkti planą, kuris yra tinkamiausias?
– Variantų yra daug. Jeigu norite daryti didesnį tyrimą, galima eiti į kiekvieno nepriklausomo tiekėjo svetainę ir ten rinktis planus, bet turbūt geriausias sprendimas yra naudotis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sukurta skaičiuokle, kur yra visi nepriklausomų tiekėjų planai. Pagal tai galima filtruoti savo suvartojimą, pamatyti, kokie yra papildomi mokesčiai, ar taikomos papildomos naudos išsirinkti geriausią planą. Tai turbūt yra pats geriausias būdas.
– Jeigu žmogus neturi galimybių ieškoti internete, ar gali jis kreiptis kažkokios pagalbos, kas jam padėtų išsirinkti?
– Visada skatiname klientus sudaryti sutartis savitarnoje, nes tai yra daug greičiau, nereikia laukti. Žinoma, kiekvienam nepriklausomam tiekėjui galima pasiskambinti, gauti konsultaciją, kiekvieno plano kainą ir priimti tvarų sprendimą.
– Gali sulaukti pasiūlymų, ką pasirinkti?
– Taip.
– 750 tūkstančių permoka skamba labai įspūdingai.
– Jie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, tiesiog jie pasirašė elektros energijos sutartį tada, kai ji buvo labai brangi ir galbūt nežino, kad ją galima nutraukti ir pasirašyti naują, koreguoti, pasirinkti naują tiekėją, nėra jokių baudų, sankcijų. Nereikia kreiptis į senąjį tiekėją, kad ją nutraukti, paprasčiausiai reikia išsirinkti naują tiekėją, pasirašyti naują sutartį ir senoji sutartis su senuoju tiekėju baigs galioti. Viskas paprasta ir greita.
Nei atsiprašyti, nei informuoti nereikia, šioje rinkoje egzistuoja labai didelis liberalumas.
– Kalbant apie sąskaitas, ar galima maždaug paskaičiuoti, kiek tie žmonės, kurie permoka, vidutiniškai gauna didesnę, sakykime, sąskaitą mėnesio gale, nei pasirinkę jiems optimaliausią planą?
– Žinoma, galima sakyti, kad atėjus žiemai, mūsų suvartojimas šiek tiek didėja. Galima imti pavyzdį, jeigu vartotojas suvartoja 300 kilovatvalandžių per mėnesį, kas yra daugmaž vidurkis, tai imant VERT duotą pavyzdį, kad apie 500 tūkst. moka daugiau nei 25 centus, o dabartiniai pasiūlymai nepriklausomų tiekėjų svyruoja apie 21 centrą, tai skirtumas yra apie 4 centus. Taip skaičiuojant, toks vartotojas per metus permoka apie 120 eurų. Tai yra didelė suma ir šiandien pasirašius, kitoms Kalėdoms, už 120 eurų galima nusipirkti labai daug dovanų savo šeimai.
– Pagrindinės priežastys yra tos, kad žmonės mano, jog neseniai pasirašė, turi tam tikrus įsipareigojimus, bet iš tikrųjų taip nėra.
– Mūsų nuomone, taip. Tie skaičiai yra per dideli kažkaip pagrįsti. Ta tvarka, kuri buvo tada, kada klientai sutartis pasirašinėjo, buvo šiek tiek kitokia. Per tą ilgą laikotarpį – 2,3 metus – visa situacija stipriai pasikeitė. Dabar nėra jokių baudų ir klientai turi tikrai labai didelę laisvę rinktis, keisti savo esamą planą pas savo esamą tiekėją arba tiesiog laisvai pasirašyti su nauju tiekėju. Tiesiog turbūt vartotojai pamiršo šią galimybę, galbūt buvo nepakankamai informuoti. Mūsų pareiga yra priminti klientams ir jie gali labai daug sutaupyti.
– Galbūt sutartyje yra klampiai numatytos sąlygos ir žmogui nėra aišku, ar jis gali pakeisti?
– Galbūt senose sutartyse ir galioja tos sąlygos, bet tikrai dabar naujose sutartyse nėra jokių įsipareigojimų, kad klientais turės kažką grąžinti tiekėjui, dabar to nėra. Jeigu jūsų sutartyse yra ta sąlyga, ji jau nebegaliojanti ir tikrai VERT įpareigojo nepriklausomus tiekėjus netaikyti jokių sankcijų. Vartotojai turėtų jaustis tikrai pakankamai saugūs.
– Jeigu pasirenku naują tiekėją su geresnėmis sąlygomis, ar turiu kažkaip informuoti, nutraukti sutartį su esamu tiekėju?
– Nei atsiprašyti, nei informuoti nereikia, šioje rinkoje egzistuoja labai didelis liberalumas. Vartotojai gali daryti daug ką su sutartimis, neverta netgi kreiptis į savo esamą tiekėją, nebent norite atsiprašyti, bet to daryti nebūtina. Tiesiog reikia pasirašyti naują sutartį, o senoji nustos galioti nuo to momento, kai įsigalios naujoji. Viskas yra labai paprasta, greita ir jokių problemų.
– Netrukus prasidės elektros liberalizavimo projektams paskutinieji metai, kas bus po to?
– Kai pasibaigs elektros liberalizacija, baigs galioti visuomeninis tiekimas, visi vartotojai turės būti pasirinkę nepriklausomą tiekėją, turėtų įsijungti tikroji rinka, kai nepriklausomi tiekėjai labai agresyviai pradės kovoti dėl liberalizuotos rinkos dalies. Galima pamatyti analogijų galbūt tarp telekomunikacijų, kur irgi yra trys žaidėjai ir kaip jie stipriai kovoja, kad pritrauktų tuos klientus.
– Galima manyti, kad kaina vartotojui mažės.
– Taip turėtų būti ir tokia yra visos liberalizacijos esmė, kad atsirastų ta rinka, nebūtų vieno tiekėjo, būtų kuo daugiau, kai rinka liberalizuosis, gali būti, kad atsiras daugiau konkurentų, kurie dar labiau kaitins tą rinką, ir vėlgi – nuo didesnės konkurencijos laimi tik vartotojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...