- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ūkininkai viliasi, kad naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijai mažinti.
Trūksta pagalbos
Ūkininkai pažymi, kad šiuo metu dokumentacijos yra per daug ir dažnai ji sunkiai suprantama, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję sutvarkyti dokumentus ir procesus.
„Laukiame naujos politinės valdžios, kuri gal nulenks ar sustabdys įsisenėjusį ir įsibėgėjusį biurokratizmą, pernelyg didelę kontrolę, patikras ir spaudimą“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
„Tikimės adekvatumo ir tokios politikos, kuri būtų palanki žemės ūkiui. Lietuva yra agrarinė šalis, mes naftos nepumpuojame“, – pridūrė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.
Ūkininkai sutiko, jog tikėtina, kad nauja valdžia šias problemas išspręs. „Žemės ūkio ministrai, kurie dabar įvardyti, visi bus geri ir palankūs. Mes manome, kad šis dalykas bus paspręstas. Vilčių dedame, buvome susitikę iš esmės su visomis politinėmis partijomis, kurios į Seimą ėjo, ir jų nuostatos, ir jų matymas yra toks, kad vis dėlto reikia nulenkti šitą biurokratiją“, – sakė J. Sviderskis.
I. Hofmanas pažymėjo, kad žemės ūkis yra itin dinamiškas, o ten vykstantys procesai dažnai priklauso nuo gamtos, kuri nenuspėjama ir nekontroliuojama.
Jeigu ta mano karvelė stovi tvarte [...] dar ten muzika groja, o muzika groja, nes tyrimai atlikti, kad tai pieningumą skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė.
„Žemės ūkis, reikia suprasti, yra labai dinamiškas ir įsprausti jį į kokius nors laiko rėmus, labai griežtai reglamentuoti, pavyzdžiui, kad būtų taikoma tik tokia žemės dirbimo technologija, o ne kitokia, [...] kokie nors sėjimo terminai, yra labai sudėtinga, nes darbas – po atviru dangumi, priklauso nuo gamtos aplinkybių. Kitą kartą gali ir neįtilpti į tuos rėmus dėl tokių aplinkybių, kurių niekas negali kontroliuoti“, – problemą aiškino jis.
Tikrina, o patys nemoka
Abu ūkininkai teigė, kad dažna problema yra ne tik daugybė dokumentų ir jų nesuprantamumas, tačiau ir pačių tikrintojų kompetencijos trūkumas.
„Įsivaizduokite, žmogus, baigęs ekonomiką, neturintis ryšio su kaimu, įsidarbino Nacionalinėje mokėjimų agentūroje ir vertina, pavyzdžiui, ūkininko investicinį projektą. Vis tiek, jei mokėsi ekonomiką teoriškai, yra viena, bet žemės ūkyje praktiškai yra kita“, – aiškino I. Hofmanas.
Jo teigimu, ūkininkai dažnai klysta ne iš piktos valios, o nežinojimo. J. Sviderskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokias klaidas leidžia pataisyti, konsultuoja. Be to, anot ūkininko, nedidelė bauda, skiriama tikrintojo, daro daug didesnę žalą nei baudos suma – netinkamai vykdant veiklą mažinamas finansavimas.
„VMI, pavyzdžiui, jeigu kažką ne taip padarei, tai tikrai nenuskalpuos, o sakys, Jonai, Petrai, žiūrėk, ne taip, o taip čia reikėjo daryti. [...] Tai va, dabar žinok, pasitaisyk, sumokėk tą priemoką, kurią reikia“, – pasakojo J. Sviderskis.
Skatinami skirti baudas?
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius taip pat teigė, kad kai kurie reikalavimai yra nelogiški ir daro daugiau žalos nei naudos. „Jeigu kaitina saulė, pleškina arba lietus lyja, tai va, tikrintojai sako, reikia karves vesti jas į laukus, nes ten joms gerai. Jeigu ta mano karvelė stovi tvarte užtverta ir dar ten muzika groja, o muzika groja, nes tyrimai atlikti, kad tai pieningumą skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė, jūs industriniai“, – pasakojo J. Sviderskis.
I. Hofmanas įsitikinęs, kad tikrintojai yra finansiškai skatinami skirti baudas. „Susiformavo nauja baudimo, sankcijų taikymo politika tarp tikrintojų, o kodėl taip atsitiko? Nes specialistai buvo skatinami tikrinančių institucijų už nubaustų ūkininkų skaičių gauti priedą. Tai turime keisti. [...] Ko tikimės iš naujos Vyriausybės? Kad gautų premijas už konsultavimą, už tai, kad nenubaudė ūkininkų, o kad ūkininkas viską gerai padarė ir pasiekė tikslų“, – sakė jis.
Abu ūkininkai sutiko, kad problemą padėtų spręsti ne tik biurokratizmo mažinimas, bet ir pačių ūkininkų švietimas – pavyzdžiui, pabaigę mokslus jie galėtų atlikti praktiką ūkiuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...