– Iš tiesų, lietuvių meilė nekilnojamam turtui yra labai didelė ir nepriklauso nuo amžiaus grupės. Pasidomėjau „Eurostat“ duomenimis, tai net 2 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste, tik 17 proc. yra įsigiję būstą su paskola ir tik 11 proc. gyvena nuomojamame būste. Tai tas noras turėti nuosavą būstą neapleidžia ir jaunimo – vos tik sulaukę pilnametystės net trys iš keturių teigia, kad galvoja apie nuosavą būstą. O 95 proc. šiek tiek vyresnių – 27–29 metų – teigia, kad nori turėti nuosavą būstą.

– Jaunimas dabar daug keliauja, ieško savęs profesiniame kelyje. O kodėl dėl būsto jie tokie pastovūs ir sako, kad nori savo nuosavo ir nuolatinio būsto?

– Manyčiau, kad turėti savo būstą yra tam tikras saugumo garantas. Šiuolaikinis jaunimas yra visai kitoks, jie yra daug mobilesni, lankstesni ir neužsistovi vienoje vietoje. Bet, manau, ateina ir per kartas – iš tėvų, senelių – kad turėti nuosavą būstą yra saugu, gerai. Ir tai yra viena iš populiariausių investicijų Lietuvoje.

– Ir į ką investuoja jaunimas, kokius būstus renkasi?

– Iš tiesų, jaunimas renkasi šiek tiek kitokius būstus negu vyresnio amžiaus gyventojai, atsižvelgiant į jų kitokius poreikius ir į finansus. Dažniausiai jaunimo būstas yra šiek tiek mažesnis, pigesnis. Jeigu mes pažiūrėtume į „Swedbank“ duomenis, kokie yra pagal būsto paskolos gavimą, tai jeigu šiaip vidutinė būsto paskola yra 100 tūkst., tai jaunimo kategorijoje ta paskola siekia 76 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kokius būstus jie išsirenka? Vietą, infrastruktūrą – kas svarbu?

– Yra trys pagrindiniai kriterijai, kas jaunimui, renkantis nuosavą būstą, yra svarbu. Visų pirma, kaina. 85 proc. respondentų teigia, kad tai yra pagrindinis kriterijus. Bet taip pat jiems svarbu ir išvystyta infrastruktūra – kad būtų prekybos centras, parduotuvė ir geras susisiekimas. Kiti infrastruktūros elementai, kaip poliklinika, vaikų darželis, mokyklos, šiai amžiaus kategorijai nėra tokie aktualūs.

– Turbūt ne tik finansai jaunimui kišą koją. Kokios dar yra kliūtys prieš gaunant būsto paskolą?

– Sakyčiau, kad vis dėlto finansai yra pagrindinis kriterijus, nes norint įsigyt būstą reikia pinigų, reikia sukaupti pradinį įnašą, reikia turėti nepertraukiamos darbo patirties, kad gautum paskolą. Be abejo, būstų kainos irgi turi įtakos, kokią paskolą galėsi gauti. Mūsų anksčiau atliktas tyrimas rodo, kad net 7 iš 10 jaunų žmonių bent kelis kartus per mėnesį jaučia finansinį stresą ir tik 11 proc. yra sukaupę finansinę pagalvę. Tai prieš perkant nuosavą būstą visgi reikėtų pasirūpinti tokiais pagrindiniais dalykais, susitvarkyti savo kasdienius finansus, pasirūpinti trumpalaikiu finansiniu saugumu, sukaupti tą finansinę pagalvę. Nes dar šiek tiek anksčiau, kai nebuvo padidėjusios būsto paskolos įmokos, labai dažnas šnekėjo, kad labiau apsimoka imti paskolą negu nuomotis, nes kaštai galbūt net mažesni. Tačiau kai buvo perskaičiuotos būsto paskolos, daugeliui tai tapo didele finansine našta. Tas finansinis stresas čia gali labai stipriai išaugti.

– Kalbant apie bendrą paskolų suteikimo bankuose skaičių, kokį procentą sudaro jaunimas, lyginant su vyresniais žmonėmis?

– Turbūt didžiausia dalis būsto paskolų yra įsigyjama iki 35 metų. Tai yra net du trečdaliai visų būsto paskolų. Jeigu žiūrint detaliau, nuo 22–25 metų yra 8 proc. nuo visų būsto paskolų. Pradeda didėti 26–30 metų amžiaus kategorijoje – tai 29 proc. visų paskolų. Ir 31–35 metų – 28 proc. paskolų. Tai baigia mokslus, įgyja išsilavinimą, galbūt pradeda kurti šeimą ir prasideda ta butų paieška.