- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos paskutinįjį 2015 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, pastebimai smuko. Mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas per tris mėnesius nukrito 7 balais ir pasiekė 81. Tai yra žemiausias taškas per pastaruosius dvejus metus. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.
„Nagrinėjant tyrimo duomenis galima pastebėti, kad buvę optimistiškiausi Baltijos šalyse, lietuvai paskutiniaisiais metų mėnesiais šią vietą užleido estams. Vartotojų pasitikėjimo indeksas Estijoje paaugo 9 punktais ir pasiekė 89, taip viršydamas net prieškrizinį lygį. Šis rodiklis Latvijoje, palyginti su trečiuoju metų ketvirčiu, nežymiai ūgtelėjo ir pasiekė 76“, – sako Asta Ivanauskienė, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.
Pasak jos, Europos vartotojų pasitikėjimo indeksas paskutinįjį metų ketvirtį išliko nepakitęs ir siekė 81.
Nebuvo linkę išlaidauti
Tyrimo duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo gyventojų, neigiamai vertinančių šalies ekonominę padėtį. Vartotojų, manančių, kad šalis šiuo metu patiria ekonominę recesiją padaugėjo nuo 46 proc. iki 50 proc. Taip pat 4 procentiniais punktais padaugėjo manančių, kad šalis iš ekonominės recesijos per artimiausius metus neišsikapstys – dabar taip galvoja 69 proc. gyventojų.
Tačiau bendras pesimistines nuotaikas labiausiai nulėmė ne visos šalies ekonominės situacijos suvokimas, o suprastėjęs asmeninių finansų vertinimas. Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių jų finansinė padėtis bus prasta arba labai prasta. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį taip manančių gyventojų buvo 43 proc.
„Įvertindami daiktų kainas ir savo asmeninių finansų padėtį, beveik trys ketvirtadaliai vartotojų atsakė, kad jiems šis metas yra nepalankus arba prastas įsigyti reikalingų prekių. Taip teigiančių 2015 metų pabaigoje buvo 7 proc. daugiau negu trečiąjį metų ketvirtį ir tai yra prasčiausias vertinimas per pastaruosius dvejus metus“, – sako A. Ivanauskienė.
Be to, 22 proc. lietuvių nerimauja dėl savo darbo vietos išsaugojimo, o apskritai darbo rinkos perspektyvas ateinančiais metais neigiamai vertina daugiau nei pusė mūsų šalies gyventojų.
Nejaučia nerimo dėl imigracijos
Tačiau lietuviai, priešingai nei daugelis kitų europiečių, nejaučia nerimo dėl imigracijos. Nors tai šiuo metu yra viena daugiausiai diskusijų keliančių temų Europoje, mūsų šalies gyventojai išlieka ramiausi Baltijos šalyse ir vieni ramiausių ES.
„Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų jaučia nerimą dėl imigracijos. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 13 proc. ir 15 proc. gyventojų nerimauja dėl imigracijos ir iššūkių, kuriuos jų šalyse galėtų sukelti šis reiškinys“, – sako A. Ivanauskienė.
Lietuvos vartotojai taip pat nejaučia terorizmo grėsmės. Dėl to nerimauja tik 4 proc. mūsų šalies gyventojų, o Latvijoje ir Estijoje jų dalis atitinkamai siekia 13 proc. ir 8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...