- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užmokesčio bauda – su tuo darbe susiduria antsvorio turinčios moterys visame pasaulyje, rodo tyrimas. Darbdaviai mano esą antsvorio turinčios dailiosios lyties atstovės – prastesnės darbuotojos. Apkūnios moterys rečiau sulaukia ir kvietimo į darbo pokalbius, kas visiškai negalioja antsvorio turintiems vyrams. Jiems už papildomus kilogramus svorio atlyginimo niekas nemažina. Apie tokį tyrimą ir problemą LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ ekonomiste Greta Ilekyte.
– Papasakokite apie tyrimą. Ar išties nustatyta, kad darbo užmokestis kažkaip susijęs su moterų svoriu?
– Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta ne viena dešimtis tokių tyrimų, kurie iš tiesų patvirtina, kad antsvoris prisideda prie užmokesčio baudos ir vidutiniškai nuo Australijos iki JAV siekia apie 10 proc.
– Ar patys darbdaviai nusprendžia mažiau mokėti, ar yra ir kitų priežasčių?
– Priežastys yra kompleksinės. Egzistuoja socialinės normos, yra tipai, kaip, tarkim, asmuo turi atrodyti. Iš kitos pusės, dėl tų normų gali būti, kad pačios moterys turi mažiau pasitikėjimo savimi ir rečiau prašo padidinti atlyginimą, rečiau pretenduoja į tam tikras naujas, aukštesnes pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip darbdaviai argumentuoja, kodėl mažiau mokės apkūniai darbuotojai?
– Tas psichologinis aspektas gali būti įvairus. Žvelgiant iš tų socialinių normų perspektyvos, vertinant žmogaus išvaizdą, gali būti daromos tam tikros prielaidos. Tai gali apspręsti ir jo atliekamas darbe funkcijas. Jeigu žmogus turi antsvorio, darbdavys gali daryti prielaidą, kad galbūt jis yra mažiau atsakingas, galbūt jis turi mažiau valios siekti gerų rezultatų. Yra tokios klaidingos nuomonės, kurios kenkia ne tik visuomenei, bet ir ekonomikai. Įdomu tai, kad visi šie tyrimai nerado užmokesčio baudos vyrams. Arba ta bauda buvo labai minimali ir siekė mažiau kaip 1 proc.
Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė.
– Susidaro įspūdis, kad jei apkūni moteris dirbs lėčiau darbe, tai apkūnus vyras sugebės suktis greičiau. Kur logika?
– Iš tiesų galima daryti daug prielaidų, įvairiai interpretuoti, vis dėlto tyrimai parodo, kad turime tą problemą. Kita vertus ta problema realybėje gali būti dar didesnė, nes kai kurios moterys būtent dėl antsvorio galbūt net nepriimamos į tam tikras pozicijas.
– Čia Švedijoje buvo atliktas tyrimas, kad dėl antsvorio moterims sunkiau įsidarbinti?
– Taip. Ir čia labai svarbus aspektas, kadangi Švedijoje yra vis dar populiaru siųsti savo gyvenimo aprašymą prisegant ir savo nuotrauką. Mokslininkai darė tokį eksperimentą – siųsdami gyvenimo aprašymus pridėjo tiek kūno standartus atitinkančių žmonių nuotraukas, tiek turinčių antsvorio. Buvo pastebėta, kad apkūnios moterys rečiau sulaukdavo kvietimo į darbo pokalbį net tokioje šalyje kaip Švedija, kurioje akcentuojama lyčių ir kitokia lygybė gerokai stipriau nei kitose valstybėse.
– Ar tokie tyrimai duoda atsakymą, ką daryti su tokia problema, kaip ją spręsti?
– Kalbant tiek apie nelygybę tarp vyrų ir moterų, tiek apie nelygybę vertinant žmogaus kūno svorį, tai turbūt pirmiausiai turėtume išmesti iš galvos socialines normas ir stereotipus. Ir turėtume nespręsti apie žmogaus savybes ir gebėjimus pagal jo išorę, išvaizdą. Dar yra labai klaidingai manoma, kad pats žmogus renkasi, koks turi būti jo svoris, kad tik nuo jo priklauso. Neatsižvelgiama į kitus faktorius – ne visada galime lengvai kontroliuoti savo svorį ar jį pakeisti. Ir juo labiau apkūnus žmogus nėra blogesnis specialistas.
– Tai išvada tokia, kad specialistus reikėtų samdyti pagal kompetencijas, o ne pagal jo kūno svorį?
– Taip, būtent kompetencija yra geriausias kriterijus renkantis darbuotojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...