- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisėsaugai antradienį sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių, su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad būtina tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą.
„Pagrindinis iššūkis yra skaidrinti įtakos darymą, padaryti taip, kad mūsų Lobistinės veiklos įstatymas aiškiai numatytų susitikimų deklaravimą ir iš verslo asociacijų, registruotų lobistų, kitų organizacijų atstovų pusės, ir iš Seimo narių pusės“, – BNS sakė S. Muravjovas.
„Manau, kad turime tobulinti ir Teisėkūros pagrindų įstatymą, padaryti taip, kad geriau, aiškiau ir greičiau matytume, kas kokį pasiūlymą įstatymų projektui pakeitė“, – pridūrė jis.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, susitikimų deklaravimas ateityje padėtų išvengti panašių istorijų.
„Didesnis skaidrumas, saulės šviesos kiekis, manau, mums leistų ilgainiui užbėgti įvykiams už akių ir tikėtis, kad panašių istorijų, nepriklausomai nuo jų baigties, bus mažiau“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Jo teigimu, politikai priimti „tinkamą“ Lobistinės veiklos įstatymą turėtų dar iki šios Seimo kadencijos pabaigos.
„Aš manau, kad šitas klausimas įrodo neapibrėžtumą, kurį mes Lietuvoje šiuo metu turime, susikūrėme patys, kai kalbame apie lobistinės veiklos reguliavimą. Būtent dėl to norėčiau, kad per ateinančius kelis mėnesius susitartume pagaliau, kaip reikėtų tvarkingai, skaidriai, laikantis visų įstatymų bendrauti su sprendimų priėmėjais“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Jis taip pat pridūrė, jog akivaizdu, kad šiuo metu yra daug terpių neskaidrumui, todėl svarbu skaidrinti įtakos darymą.
Pasak S. Muravjovo, reikėtų sutarti ir dėl to, kad teisėtas lobizmas prisideda prie valstybės sprendimų priėmimo.
„Klausimas, ar mes pasiruošę susitarti, kad lobizmas, teisėtas lobizmas yra kasdienė mūsų demokratinės valstybės sprendimų priėmimo dalis. Mano akimis, svarbu susitarti, kad įtakos darymas yra žmonių bendravimo pasekmė – tame nieko blogo savaime nėra. Tai, kad nesame tinkamai sureguliavę lobistinės veiklos, esame savo sugalvotų taisyklių įkaitai“, – teigė S. Muravjovas.
Praėjusių metų pabaigoje „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė buvo pateikę Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įpareigoti politikus ir valstybės tarnautojus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tuo metu „valstiečių“ pasiūlymą apibūdino kaip totalitarinę kontrolę.
Per priėmimo stadiją formuluotės buvo pakeistos, ir nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija liko nepriimta.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Taip pat pranešta, kad sulaikytas V. Sutkus ir M. Zalatorius bei dar keturi asmenys iš „verslo pasaulio“, konkrečiai teisėsauga nenurodė, kokie įtarimai pateikti sulaikytiesiems.
Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams. Teisėsauga teigė besiaiškinanti V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.
Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galėjo gauti neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.
S. Muravjovo teigimu, kol kas neaišku, kas galėjo įvykti, todėl būtų gerai sulaukti daugiau detalių iš teisėsaugos.
„Šiuo metu būtų sunku komentuoti, kas iš tikrųjų įvyko, būtų labai gerai iš teisėsaugos atstovų sužinoti daugiau (...) Sulaikymas yra labai rimtas veiksmas, tai gali turėti pasekmių kiekvieno iš šios istorijos dalyvių reputacijai“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Jis pridūrė, kad teisėsauga turėtų pateikti kuo greičiau daugiau detalių apie šią istoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...