- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Notarų rūmai bei 8 jų prezidiumo nariai teisėtai nustatė įkainius už kai kurias notarų paslaugas ir todėl neturi mokėti tūkstantinių Konkurencijos tarybos už kartelinį susitarimą skirtų baudų.
Taryba pernai balandį Notarų rūmams skyrė 88,4 tūkst. eurų baudą, o 8-iems rūmų prezidiumo nariams – nuo 100 iki 20,8 tūkst. eurų baudas. Tai buvo pirmas kartas, kai notarai nubausti už kartelinį susitarimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį panaikino Konkurencijos tarybos pernai balandį priimtą nutarimą dėl notarų atlyginimo dydžių, tvirtinant trijų rūšių – hipotekos, mainų ir servituto – sandorius, apskaičiavimo tvarkos.
„Atsižvelgiant į tai, kad Notarų rūmai veikė pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, jie negalėjo būti prilyginami ūkio subjektui, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatyme. Prezidiumo narių – notarų – traktavimą kaip ūkio subjektus (...) teismas traktuoja kaip teisiškai ydingą. Šiuo atveju pareiškėjai veikė ne kaip ūkio subjektai – savarankiškai rinkoje veikiantys notarai, o kaip Notarų rūmų valdymo organo nariai, kurie iš esmės tik vykdė įstatymo priskirtas funkcijas“, – BNS pranešė teismas.
Pasak jo, Prezidiumo nariai veikė įstatymo ribose, taikė įkainių ribas, nustatytas teisingumo ministro.
Lietuvos notarų rūmai pernai balandį BNS teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra ideologiškai motyvuotas ir nepagrįstas. Rūmų teigimu, tarybos pareigūnai pateikė teismui neteisingus duomenis, o vėliau, tyrimo metu, padarė nemažai procedūrinių pažeidimų bei bandė nuslėpti tyrimo medžiagą nuo Notarų rūmų.
Lietuvoje notarų atlyginimą tvirtina teisingumo ministras – įkainių reguliavimas leidžia notarams konkuruoti intervalų ribose ir pasirinkti atskirų paslaugų įkainių apskaičiavimą.
Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos notarų rūmai ir aštuoni notarai nustatė griežtesnę įkainių apskaičiavimo tvarką, nei numatyta ministro įsakyme. Anot tarybos, taip buvo apribota notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir žmonėms pasiūlyti palankesnius įkainius.
„Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, tai yra, konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, kas nulėmė didesnius įkainius vartotojams“, – pranešime tuomet sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Notarų rūmų prezidiume dirba 8 notarai: jų prezidentas Marius Stračkaitis, viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Dainius Palaima, Svajonė Šaltauskienė, Jurga Prižgintienė, Rasa Ona Inokaitienė, Asta Grambienė ir Daiva Verpetinskienė.
Konkurencijos taryba didžiausią – 20,8 tūkst. eurų baudą skyrė D. Lukaševičiūtei-Binkulienei, M. Stračkaičiui skirta 3,4 tūkst. eurų, D. Palaimai – 11,1 tūkst. eurų, J. Prižgintienei – 5,2 tūkst. eurų, D. Verpetinskienei – 3,6 tūkst. eurų, R. O. Inokaitienei – 700 eurų, S. Šaltauskienei ir buvusiai prezidiumo narei Virginijai Pupkienei – po 100 eurų baudas.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...