- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet išvykstančiųjų srautai dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo paskelbta statistika. Anot sociologo Romo Lazutkos, emigrantai išvyksta, nes čia jiems sunku susirasti darbą, bet parvyksta, nes svetur taip pat nėra lengva. VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Dovydas Varkulevičius tikina, kad sugrįžtantieji gali užsiimti verslu, esą Lietuva tam – puiki terpė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos piliečių – tai ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Tuo metu iš šalies išvyko apie 41 tūkst. gyventojų. Tradiciškai populiariausia emigrantų šalis – Jungtinė Karalystė (48proc.), kiti jų maršrutai driekiasi į Airiją, Vokietiją ir Norvegiją.
Paklaustas, kodėl grįžtančių emigrantų ketvirtadaliu daugiau, profesorius R. Lazutka teigė tikslių priežasčių nežinąs. Esą reikėtų atlikti tikslesnius tyrimus, apklausti sugrįžtančius, pabandyti išsiaiškinti, kokie yra parvykstančių tikslai.
„Bet galime svarstyti, kad tose šalyse, į kurias daugiausiai važiuodavo lietuviai, ekonominė padėtis yra gana prasta, gana didelė bedarbystė. [...] Nemažai privažiavusių emigrantų iš Lietuvos, iš Lenkijos, kai kurių kitų šalių, ir, matyt, jiems sunku įsitvirtinti“, – sako R. Lazutka, pridurdamas, kad svetur taip pat nėra paprasta rasti darbą, ypač gerai apmokamą.
Grįžta ir vėl išvažiuoja
Pasak profesoriaus, kitas svarbus faktorius, kodėl daug žmonių sugrįžta, tačiau dar daugiau išvažiuoja, yra tas, kad nemaža dalis „emigrantų“ svetur išvyksta trumpam, pavyzdžiui, į Norvegiją. Mat norint gauti sveikatos draudimą, svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą.
„Tikėtina, kad nemažai žmonių tiesiog nuvažiuoja, padirba sezoną ir paskui tie patys žmonės grįžta čia, praleidžia keletą mėnesių ir vėl išvažiuoja. Todėl tie srautai yra į abi puses“, – aiškina prof. R. Lazutka.
Tuo metu tiems, kurie į Lietuvą sugrįžta visam laikui, įsitvirtinti savoje šalyje, anot R. Lazutkos, nėra lengva dėl nedarbo – jo lygis Lietuvoje nemažėja. „Tie, kurie ten neįsitvirtino, nesukaupė pradinio kapitalo, jiems pradėti verslą čia yra taip pat sunku, kaip ir susirasti darbą“, – teigia prof. R. Lazutka.
Jis pabrėžia, kad žmonės ir emigruoja būtent todėl, kad nesusiranda darbo. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, jog apie tris ketvirtadalius emigravusių žmonių Lietuvoje yra nedirbę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
Lietuva – patraukli verslui
Tačiau į šią situaciją daug optimistiškiau žvelgia VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius. Jo manymu, Lietuva – puiki platforma naujam verslui ir tai, kad į Lietuvą grįžta tam tikros socialinės grupės atstovai, pavyzdžiui, jauni, išradingi žmonės, yra geras rodiklis.
„Jų argumentas šiandien yra labai paprastas – galimybė patikrinti verslo idėją. Šiandien suteikiama pakankama valstybės pagalba tai padaryti“, – tikina D. Varkulevičius. Anot jo, yra nemažai ir kapitalo investuotojų, ieškančių, kur galėtų investuoti.
D. Varkulevičius taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje konkurencija, lyginant su Jungtine Karalyste ar JAV, yra daug mažesnė, todėl čia pradėti verslą yra naudinga. Tai esą puikiai supranta ne tik lietuviai.
„Mes turime daug talento, – ir technologinio, ir kitokio – kurį šiandien galima labai gerai išnaudoti. Jo kaina kartais skiriasi 2–2,5 karto. Kitais žodžiais tariant, šiandien yra labai daug argumentų, kodėl yra labai gerai pradėti verslą Lietuvoje“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas.
Jis neabejoja, jog Lietuva šiandien tampa itin patrauklia valstybe verslui. Esą tai liudija ne vienų į Lietuvą sugrįžusių ir čia sėkmingai verslą pradėjusių jaunų žmonių patirtis.
„Neseniai spaudoje buvo minėta grįžusių trijų jaunų, išsilavinusių vaikinų kompanija, kuri įsteigė naują įmonę lekste.lt. Tai savotiška, nauja iš Danijos kartu su investicija parsivežta verslo idėja, jau sėkmingai įdiegta Lietuvoje. Būtų galima paminėti daug kitų jaunų žmonių, kurie grįžta su verslo idėjomis. Tai tokios įmonės, kaip „TransferGo“. Vienas iš jos vadovų Daumantas Dvilinskas į Lietuvoje grįžo iš Silicio slėnio“, – pavyzdžius vardina D. Varkulevičius.
Emigracija turėtų mažėti
Tuo metu žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Airijoje, sako, kad grįžtantiems nebūtina išsyk mąstyti apie didelį, globalų verslą. „Aš nebūčiau linkęs galvoti apie tą kažkokį globalų, didelį, inovatyvų verslą. Tie patys emigrantai yra ir kirpėjai, ir visa eilė kitų profesijų atstovai, kurie grįžę galėtų užsiimti panašiais verslais“, – teigia jis.
Verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvendamas svetimoje aplinkoje, žmogus visuomet jaučia psichologinį nuovargį. Pasak M. Maciulevičiaus, labai svarbu, kad tokiems nuo buvimo svečioje šalyje pavargusiems žmonėms, Lietuva turėtų ką pasiūlyti.
„Nebūtinai aukso kalnus ir megainovatyvias įmones, bet tiesiog paprastus sprendimus, kurie padėtų žmonėms pasiryžti ir grįžti“, – sako kadaise Airijoje gyvenęs, o dabar sėkmingai Lietuvoje įsitvirtinęs M. Maciulevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...