Jie nori išgirsti buvusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos poziciją, kaip bus rengiamas naujas balsavimas dėl pataisų, įteisinusių urėdijų pertvarką.   

Parlamentarai nori, kad aplinkos ministras atskleistų savo viziją, ką ketina daryti su pradėta įgyvendinti miškų reforma. Frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas sako, kad K. Mažeika buvo vienas iš pertvarkos iniciatorių.

K. Mažeika anksčiau BNS sakė neabejojantis, kad iš naujo patvirtinti urėdijų reformą valdantiesiems balsų užteks.

Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai BNS anksčiau skirtingai vertino galimas KT sprendimo pasekmes: vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų, nes jų neberems opozicija, kuri prieš dvejus metus balsavo už reformą mainais į PVM lengvatą šildymui. 

KT pripažino, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais.

Prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti teisės aktai nuo oficialaus KT nutarimo paskelbimo dienos negali būti taikomi, todėl KT, siekdamas išvengti miškų ūkio valdymo sutrikdymų ir suteikti laiko teisiniams neapibrėžtumams pašalinti, iki gruodžio 2 dienos atidėjo oficialų nutarimo paskelbimą ir įsigaliojimą.

Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.