Premjeras problemos nemato

Gegužės pabaigoje Seime per vykusią Vyriausybės valandą parlamentarė Aušrinė Armonaitė kolegoms ir tribūnoje stovinčiam premjerui Sauliui Skerneliui replikavo, kad tikriausiai pamirštos kai kurios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.

"Kai kurie pamiršo, kad dar ne visi draudimai įsigaliojo. Kitais metais įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse ir tai tikrai bus didelis peilis sezoninėms kavinėms Vilniaus, Kauno senamiesčiuose, Palangoje ir kitur", – kalbėjo A.Armonaitė.

Pagal įstatymą numatoma, kad nuo kitų metų nestacionarioms kavinėms miestuose ir paplūdimiuose, taip pat nutolusioms daugiau kaip 40 m nuo stacionarių, nebus galima išduoti sezoninių licencijų prekiauti alkoholiu. Kitaip sakant, bus panaikinta galimybė prekiauti nestacionariose viešojo maitinimo vietose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., ir parduoti natūraliai fermentuotus alkoholinius gėrimus mugėse, masiniuose renginiuose ir parodose. Naujoji tvarka nepalies tik stacionarių užeigų savininkų.

Už Alkoholio kontrolės įstatymo nesilaikymą barų savininkams grės administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 579 eurų. Pažeidimą padarius pakartotinai – bauda nuo 579 iki 1 448 eurų.

Atsakydamas į repliką, S.Skvernelis teigė esąs linkęs šiuo klausimu diskutuoti, mat jau ir dabartinės alkoholio kontrolės priemonės duoda rezultatų. "Išties, mes vertiname, atliekame nuolatinį monitoringą dėl tų priemonių, kurios įvestos. Jos duoda akivaizdžių rezultatų, kalbant ir apie alkoholio vartojimo sumažėjimą, apie alkoholio sukeliamų problemų sveikatos srityje, ligos, alkoholio sukeltos psichozės, savižudybių mažėjimą ir panašiai", – kalbėjo premjeras.

"Paminėjote Palangą. Tai galbūt labiau susiję su paplūdimiais. Aš laikyčiausi pozicijos, kad ne vieta ten. Yra kavinių, kurios, perėjus kopas, veikia. Kalbant apie senamiesčius, tiek Vilniaus, tiek Kauno, aš būčiau linkęs diskutuoti ir labai aiškiai įvertinti, – dviprasmiškai kalbėjo S.Skvernelis, taip ir neatskleidęs, ar bus bandoma peržiūrėti įstatymą. Tiesa, jis pridūrė, kad "bus kalbama apie priemonių adekvatumą ir pagrįstumą". – Matyt, reikia kalbėtis ir su tuo smulkiuoju verslu, kuriam kyla toks reguliavimas".

Tad gali būti, kad ši vasara bus paskutinė, kai legaliai galėsite pasimėgauti alumi ar vyno taure paplūdimio kavinėje. Vėliau jau teks tą daryti tik pasislėpus.

Bijo liesti

Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, dienraščiui pasakojo, kad ši problema ne kartą ir ne du aptarta su Seimo politikais, tačiau aiškesnės pozicijos taip ir neišgirsta. Pašnekovė prisipažino, jog kalbėta ir su pagrindiniu kovotoju prieš alkoholį, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

"Ką ministras žadėjo? Žadėjo pasitarti su frakcijos atstovais. Po mėnesio susitikome – sako, bijantys liesti įstatymą, kad svarstant neiškiltų daugiau klausimų – dėl reklamos ar panašiai. Jie nenori judinti įstatymo", – pasakojo E.Šiškauskienė.

Asociacijos prezidentės teigimu, įstatymas veikia jau metus, todėl išryškėjo jame esančios nelogiškos nuostatos. Bene labiausiai, anot pašnekovės, pataisos smogs nestacionarioms lauko kavinėms: "Gražiausios kavinės lauke užsidarys. Svarbiausia tikslas – noras mažinti alkoholio vartojimą – nebus pasiektas. Mat lauko kavinės, kurios turi terasas, galės išsiplėsti ir prekiauti stipriu alkoholiu. Sakykime, Vilniuje, Vokiečių gatvėje, panaikinus nestacionarias kavines, stacionarios kavinės gali išsiplėsti ir prekiauti alkoholiu. Mat įstatyme pasakyta, kad jei nestacionari kavinė nutolusi nuo stacionarios daugiau nei per 40 m, ji nebeteks teisės prekiauti alkoholiu."

"Faktiškai tai konkurencijos varžymas. Kalba eina ne tik apie nestacionarias lauko kavines, bet ir tas, kurios vasaros sezonais laimi savivaldybių konkursus – jose, uždraudus alkoholį, prekyba taps nepelninga", – įsitikinusi E.Šiškauskienė.

Pašnekovės teigimu, alkoholio uždraudimas nestacionariose kavinėse – ne vienintelis absurdas Alkoholio kontrolės įstatyme. "Įsivaizduokime situaciją restorane po 20 valandos, kai parduotuvėse alkoholis neparduodamas. Kelių žmonių kompanija užsisako 200 eurų kainuojantį butelį šampano. Jiems atneša jau išpilstytą į taures, nes taip reglamentuoja įstatymas. Jei kompanija būtų užsieniečiai, tai galima įsivaizduoti jų veidų išraišką", – dar vienu įstatymo reikalavimu piktinasi E.Šiškauskienė.

Beje, priimant draudimą nebeleisti prekiauti alkoholiu nestacionariose kavinėse, apskaičiuota, kad neliks maždaug 200 laikinų prekybos licencijų svaigiaisiais gėrimais.

Gali būti, kad ši vasara bus paskutinė, kai legaliai galėsite pasimėgauti alumi ar vyno taure paplūdimio kavinėje.

Žingsnis atgal

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, dienraščiui teigė, kad draudimas prekiauti alkoholiu nestacionariose kavinėse nelogiškas ir nesuvokiamas sveiku protu: "Tai grįžimas atgal keliais dešimtmečiais. Jau buvome pamiršę, kai vandenyje buvo šaldomi alaus buteliai – upėse, ežeruose, pajūryje. Suprantu, kad išgėrus nesaugu maudytis, tačiau nesaugu ir tada, kai pakrantėse butelių prismaigstyta. Skatinkime kultūringą vartojimą. Užsieniečiai mūsų nesupras – nevažiuos, jei negalima kultūringai kavinėje atsisėdus bokalo alaus išgerti."

Pašnekovui draudimas keistas ir dėl kitos aplinkybės. Antai parduotuvėje puslitris alaus kainuoja vidutiniškai eurą, lauko kavinėje – tris, o būna ir keturis: "Ar lietuvio kišenė leis pasigerti? Atrodo, kad norima grįžti į sovietinius laikus."

S.Galadauskas antrina E.Šiškauskienei, kad nestacionarioms lauko kavinėms gresia bankrotas, kadangi jų pelnas pagrįstas prekyba alumi ir lengvaisiais alkoholiniais gėrimais. Tačiau yra ir kita medalio pusė – ar neatsitiks taip, kad šiltuoju metų laiku pastebimai sumažės turistų: "Vilniaus Rotušės aikštėje turistai negalės alaus atsigerti. Nusispjaus ir daugiau nebevažiuos."

Kad Lietuvos politikai žymiai perlenkė lazdą drausdami alkoholio vartojimą, rodo tarp Estijos ir Latvijos kilęs alkoholio karas. Kadangi Latvijoje alkoholis buvo pigesnis negu Estijoje, pastarosios gyventojai jį pirkdavo pas kaimynus. Latviams padidinus akcizą, kainos veik susilygino. Tačiau tik kuriam laikui – Estija akcizus taip pat padidino. Ir alkoholio turizmas vėl atgijo. Tad Estijos politikai be didesnių diskusijų akcizą sumažino net 25 proc.

Latvijos žurnalistų teigimu, vietos politikams toks kaimynų poelgis sukėlė tikrą šoką, mat sprendimas buvo greitas ir netikėtas. Todėl Latvijos parlamente jau užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo, užuot nuo liepos mėnesio didinus akcizą alkoholiui, rengiamasi jį mažinti mažiausia 15 proc. Įstatymą numatoma priimti skubiai sušauktame Seimo neeiliniame posėdyje skubos tvarka.

"Latvijos ir Estijos pavyzdys rodo, kad akcizų kėlimas valstybei nėra naudingas, jei pas kaimynus ta pati prekė yra pigesnė – verslas netenka dalies pelno, pelno netenka ir valstybės biudžetas. Lietuvoje praėjusiais metais alaus gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 8,5 proc. Tačiau alaus mažiau neišgeriama – pigesnio atsivežama iš Lenkijos ir Latvijos", – sakė S.Galadauskas.

Vyriausybė anksčiau gyrėsi, kad ir padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, nors jų neva išgeriama mažiau, surenkama daugiau akcizo mokesčių. Tačiau nutylėjo kitą faktą – kiek netenkama PVM. O jis santykinai didesnis už akcizo mokestį.

Įregistravo pataisą

Seimo narė konservatorė Monika Navickienė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir siūlo, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Politikė siūlo neįvesti perteklinių draudimų sąmoningai alkoholį vartojantiems Lietuvos piliečiams ir neuždrausti įsigyti natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų mugėse, masiniuose renginiuose, parodose ir lauko kavinėse, neriboti tokių gėrimų stiprumo.

Be to, politikė siūlo nestacionariose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc.

"Politikės siūlymai yra racionalūs. Tiesa, galima svarstyti, kokio stiprumo gėrimus galima leisti pardavinėti. Jei Seime dėl to kiltų diskusijų, manau, galima nusileisti iki 15 proc. Na, vyrai karštą dieną gal norės atsigaivinti alumi, moterys pageidaus baltojo vyno", – dienraščiui sakė S.Galadauskas.