- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams ieškant lėšų didesniam šalies gynybos finansavimui ir siūlant šalia trimečio akcizų didinimo plano papildomai apmokestinti alkoholį, tabaką ir kurą, šio verslo atstovai įspėja, kad dar labiau didinant akcizus tabakui ir alkoholiui išaugs nelegali prekyba.
Stambieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stiprų alkoholį, o rūkalų gamintojai – įvesti banderoles elektroninėms cigaretėms ir taip skaidrinti rinką.
Tuo metu smulkaus ir vidutinio verslo atstovas įspėja, kad metinių pajamų ribos verslo liudijimų turėtojams sumažinimas daugiau nei perpus sugniuždys pradedančius verslininkus.
Verslo atstovai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį išsakė savo pastabas dėl gynybos mokesčių paketo, tačiau komitetas jokio sprendimo nepriėmė.
Aludariai nori didesnio stipriųjų gėrimų apmokestinimo
Didieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stipriuosius gėrimus, kurių, jų teigimu, išgeriama vis daugiau.
„Etilo alkoholiui kaip akcizo kategorija turi potencialo labiausiai prisidėti prie gynybos finansavimo“, – komitete trečiadienį teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį labiausiai akcizas padidintas silpniausiems gėrimams: 282 proc. – vynui, 249 proc. – alui, 549 proc. – sidrui, tuo metu etilo alkoholiui – tik 93 proc.
Pasak jo, etilo alkoholis tarp stipriųjų gėrimų 2014 metais užėmė 36 proc., o 2023 metais – 43 proc.
S. Galadausko teigimu, didieji aludariai siūlo etilo alkoholiui kasmet akcizą didinti 12,6–12,8 proc., o ne 11–11,6 proc., kaip siūlo Vyriausybė. Alaus ir sidro akcizą gildija siūlo nustatyti maždaug 5 proc. mažesnį akcizą nei siūlo Vyriausybė.
Tada, pasak S. Galadausko, alkoholio vartojimas mažėtų 3–7 proc., į biudžetą papildomai būtų surenkama 12–19 mln. eurų pajamų.
Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti vyno akcizą 16,5–16,9 proc., alaus – 16-16,6 proc. etilo alkoholiui – 11–11,6 proc.
Padidinus akcizus 0,5 litro iki 8,5 laipsnio vyno kitais metais brangtų 11–15 centų, virš 8,5 laipsnių – 21–30 centų. Pusės litro 5,2 proc. stiprumo alaus kaina kasmet augtų 5–7 centais, o 37 laipsnių stipriųjų gėrimų – 60–80 centų.
Lietuvos aludarių gildijos nariai yra Utenoje ir Klaipėdoje veikianti įmonė „Švyturys – Utenos alus“, Panevėžyje įsikūrusi „Kalnapilio – Tauro grupė“, Kauno alaus darykla „Volfas Engelman“, o taip pat lietuviško salyklo gamintoja „Viking Malt“ iš Panevėžio.
Tabako gamintojų asociacija – už banderoles e. cigaretėms
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija siūlo įvesti banderoles e. cigaretėms.
Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles.
„Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles. Jos turi akcizą, bet neturi banderolių“, – komitete kalbėjo asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.
Pasak jo, tam pritaria ir valstybės institucijos: „Šiuo paketu būtų galima ir šią problemą išspręsti. Būtų daugiau apskaitos, skaidrumo ir aiškumo valstybei“.
A. Neverauskas teigė nepritariantis Vyriausybės siūlomam kaitinamojo tabako apmokestinimui.
„Dabar Lietuvoje kaitinamojo tabako apmokestinamas didžiausias Baltijos šalyse. Trim kartais maždaug“, – teigė gamintojų atstovas.
A. Neverauskas prognozuoja, kad mokesčių didinimas vers gyventojus ieškoti alternatyvų: sukti į nelegalią rinką arba apsipirkti Lenkijoje ar Latvijoje.
Kaitinamojo tabako akcizą Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti po 12,5 proc. 20 vienetų brangtų 24–30 centais.
Elektroninių cigarečių skysčiui ketinama akcizą kasmet didinti po 60 proc., todėl 2 ml indas brangtų nuo 36 centų kitais metais iki 94 centų 2027-aisiais.
Rūkomojo ir neapdoroto tabako akcizą siūloma didinti po 9,5 proc. ir 20 g produkto brangtų 26–31 centais. Cigarų ir cigarilių akcizai augtų po 15,5 proc. ir 20 g produkto kaina didėtų 36–47 centais.
8,5 proc ketinama didinti akcizą cigaretėms ir 20 vienetų pakelis brangtų 26–33 centais.
Mokslininkas: pajamų lubas verslo liudijimų turėtojams reikia didinti, o ne mažinti
Nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinta metinių pajamų riba verslo liudijimų turėtojams sugniuždytų pradedančiuosius verslininkus, įspėja Mokslininkų sąjungos atstovas.
„Demotyvuotų pradedančiuosius verslininkus“, – tvirtino socialinių mokslų daktaras Jaunius Jatautas.
Jis pabrėžė, kad ši organizacija yra Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė, todėl abi laikosi vieningos pozicijos dėl metinių pajamų ribos mažinimo verslo liudijimų turėtojams.
„Atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, mūsų nuomone, šią ribą būtų galima tik kelti, bet ne mažinti“, – pridūrė jis.
Seime gynybos mokesčių paketą pristatydama finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad mažinant metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimais siekiama, kad ši verslo forma naudotųsi tik smulkiausieji verslininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...
-
Paaiškėjo, kam ir kiek paaugo atlyginimai: viena grupė nustebins
Geriausiai apmokamos profesijos nesikeičia. Pernai daugiausiai uždirbo aukščiausio lygio vadovai ir informacinių technologijų specialistai. Tačiau ne jų pajamos augo sparčiausiai. Iš sąrašo viršūnės juos stumia maisto pra...
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Ši pašalpa gali didėti dvigubai, bet viena ministerija priešinasi2
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...