- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams ieškant lėšų didesniam šalies gynybos finansavimui ir siūlant šalia trimečio akcizų didinimo plano papildomai apmokestinti alkoholį, tabaką ir kurą, šio verslo atstovai įspėja, kad dar labiau didinant akcizus tabakui ir alkoholiui išaugs nelegali prekyba.
Stambieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stiprų alkoholį, o rūkalų gamintojai – įvesti banderoles elektroninėms cigaretėms ir taip skaidrinti rinką.
Tuo metu smulkaus ir vidutinio verslo atstovas įspėja, kad metinių pajamų ribos verslo liudijimų turėtojams sumažinimas daugiau nei perpus sugniuždys pradedančius verslininkus.
Verslo atstovai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį išsakė savo pastabas dėl gynybos mokesčių paketo, tačiau komitetas jokio sprendimo nepriėmė.
Aludariai nori didesnio stipriųjų gėrimų apmokestinimo
Didieji aludariai siūlo labiau apmokestinti stipriuosius gėrimus, kurių, jų teigimu, išgeriama vis daugiau.
„Etilo alkoholiui kaip akcizo kategorija turi potencialo labiausiai prisidėti prie gynybos finansavimo“, – komitete trečiadienį teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį labiausiai akcizas padidintas silpniausiems gėrimams: 282 proc. – vynui, 249 proc. – alui, 549 proc. – sidrui, tuo metu etilo alkoholiui – tik 93 proc.
Pasak jo, etilo alkoholis tarp stipriųjų gėrimų 2014 metais užėmė 36 proc., o 2023 metais – 43 proc.
S. Galadausko teigimu, didieji aludariai siūlo etilo alkoholiui kasmet akcizą didinti 12,6–12,8 proc., o ne 11–11,6 proc., kaip siūlo Vyriausybė. Alaus ir sidro akcizą gildija siūlo nustatyti maždaug 5 proc. mažesnį akcizą nei siūlo Vyriausybė.
Tada, pasak S. Galadausko, alkoholio vartojimas mažėtų 3–7 proc., į biudžetą papildomai būtų surenkama 12–19 mln. eurų pajamų.
Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti vyno akcizą 16,5–16,9 proc., alaus – 16-16,6 proc. etilo alkoholiui – 11–11,6 proc.
Padidinus akcizus 0,5 litro iki 8,5 laipsnio vyno kitais metais brangtų 11–15 centų, virš 8,5 laipsnių – 21–30 centų. Pusės litro 5,2 proc. stiprumo alaus kaina kasmet augtų 5–7 centais, o 37 laipsnių stipriųjų gėrimų – 60–80 centų.
Lietuvos aludarių gildijos nariai yra Utenoje ir Klaipėdoje veikianti įmonė „Švyturys – Utenos alus“, Panevėžyje įsikūrusi „Kalnapilio – Tauro grupė“, Kauno alaus darykla „Volfas Engelman“, o taip pat lietuviško salyklo gamintoja „Viking Malt“ iš Panevėžio.
Tabako gamintojų asociacija – už banderoles e. cigaretėms
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija siūlo įvesti banderoles e. cigaretėms.
Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles.
„Jeigu norime skaidrumo, geresnės apskaitos, reikėtų svarstyti galimybę elektroninėms cigaretėms įvesti banderoles. Jos turi akcizą, bet neturi banderolių“, – komitete kalbėjo asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas.
Pasak jo, tam pritaria ir valstybės institucijos: „Šiuo paketu būtų galima ir šią problemą išspręsti. Būtų daugiau apskaitos, skaidrumo ir aiškumo valstybei“.
A. Neverauskas teigė nepritariantis Vyriausybės siūlomam kaitinamojo tabako apmokestinimui.
„Dabar Lietuvoje kaitinamojo tabako apmokestinamas didžiausias Baltijos šalyse. Trim kartais maždaug“, – teigė gamintojų atstovas.
A. Neverauskas prognozuoja, kad mokesčių didinimas vers gyventojus ieškoti alternatyvų: sukti į nelegalią rinką arba apsipirkti Lenkijoje ar Latvijoje.
Kaitinamojo tabako akcizą Vyriausybė siūlo 2025–2027 metais didinti po 12,5 proc. 20 vienetų brangtų 24–30 centais.
Elektroninių cigarečių skysčiui ketinama akcizą kasmet didinti po 60 proc., todėl 2 ml indas brangtų nuo 36 centų kitais metais iki 94 centų 2027-aisiais.
Rūkomojo ir neapdoroto tabako akcizą siūloma didinti po 9,5 proc. ir 20 g produkto brangtų 26–31 centais. Cigarų ir cigarilių akcizai augtų po 15,5 proc. ir 20 g produkto kaina didėtų 36–47 centais.
8,5 proc ketinama didinti akcizą cigaretėms ir 20 vienetų pakelis brangtų 26–33 centais.
Mokslininkas: pajamų lubas verslo liudijimų turėtojams reikia didinti, o ne mažinti
Nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinta metinių pajamų riba verslo liudijimų turėtojams sugniuždytų pradedančiuosius verslininkus, įspėja Mokslininkų sąjungos atstovas.
„Demotyvuotų pradedančiuosius verslininkus“, – tvirtino socialinių mokslų daktaras Jaunius Jatautas.
Jis pabrėžė, kad ši organizacija yra Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė, todėl abi laikosi vieningos pozicijos dėl metinių pajamų ribos mažinimo verslo liudijimų turėtojams.
„Atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, mūsų nuomone, šią ribą būtų galima tik kelti, bet ne mažinti“, – pridūrė jis.
Seime gynybos mokesčių paketą pristatydama finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad mažinant metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimais siekiama, kad ši verslo forma naudotųsi tik smulkiausieji verslininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis1
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...
-
G. Nausėda: Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos srities eurokomisaro portfelį5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį. ...
-
Atostogos – oro uoste: gali tekti apsišarvuoti kantrybe
Po penktadienio pasaulinės IT sistemų krizės pasipylė turistų aimanos dėl atšauktų, kelioms valandoms ar pusei paros nukeltų skrydžių. ...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos ir BVP santykis – perpus mažesnis už ES vidurkį3
Lietuvos valdžios pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 29,226 mlrd. eurų ir sudarė 40,1 proc. metų bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo perpus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Eurostato pirmadienį pask...
-
LEA: mažiausios kelionės išlaidos antrąjį metų ketvirtį – važiuojant elektromobiliu
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad, antrąjį metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams, norint įveikti 100 km atstumą, ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu. ...
-
Jūrų pajėgos ketina pirkti naują laivą gelbėjimo ir teršalų likvidavimo funkcijoms4
Karinės jūrų pajėgos ketina įsigyti laivą, galėsiantį atlikti gelbėjimo ir teršalų likvidavimo darbus. ...
-
Gamintojų kainos Lietuvoje per metus pakilo vienintelėje iš Baltijos valstybių
Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos valstybių, praėjusį mėnesį užfiksuotas teigiamas pramonės produkcijos gamintojų kainų pokytis per metus, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Valstybių skolos lygis euro zonoje pirmąjį 2024 m. ketvirtį siekė 88,7 proc. BVP
2024 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 88,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 82 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje BVP ir skolos...
-
Už elektrą permoka beveik 500 tūkst. Lietuvos vartotojų: pakloja šešis kartus didesnes sumas?17
Valstybinis reguliuotojas skaičiuoja, kad pusė milijono vartotojų Lietuvoje permoka už elektrą. Vis dar yra tokių, kurie už elektros kilovatvalandę pakloja po beveik 60 centų, nors biržoje kainos kone šešis kartus mažesnės. ...
-
„Litgrid“: praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę saulės jėgainės ir toliau užtikrino didelę dalį vietos gamybos, o elektros kainą mažėjo 1 proc. ...