Problemą šią savaitę svarstė Seimo Kaimo reikalų komitetas.

„Saugant rapso derlių kartais ne pagal instrukciją turbūt pertekliniai ar ne tie preparatai, kurių reikia, panaudojami ir jie atsiduria bičių produktuose“, – komitete teigė Lietuvos bitininkų sąjungos vadovas parlamentaras Juozas Olekas.  

„Reikia susitarti su ūkininkais, ko jiems reikia, kad chemikalai neatsidurtų bičių produktuose“, – pridūrė jis.  

Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Algirdas Žiukas sako, kad žemės ūkyje chemija naudojama vis intensyviau.

„Pastaraisiais metais labai padidėjo pesticidų kiekis. Konkrečiai neonikotinoidų. Prieš tai buvo glifosatas, o dabar – acetamipridas faktiškai randamas, nustatomas nuolat“, – komitete aiškino bitininkų atstovas. 

Pasak A. Žiuko, tyrimas, atliktas maždaug prieš savaitę, parodė, kad meduje insekticidų randama daugiau negu leidžiama.

„Tirta partija medaus, paruošta eksportui į Vokietiją, visas sunkvežimis. Penkios šimtosios miligramo leidžiama, o yra rasta 12 dešimtųjų. Reiškia, daugiau kaip du kartus viršija normą. Ir šita situacija kartojasi nuolat, konkrečiai su rapsų medumi“, – kalbėjo A. Žiukas.

„Bičių duonelėje randama apie 0,7 iki 10 pozicijų pesticidų. Įvairių, pavyzdžiui, boskalidų, flozipopo, acetamiprido. Tas rodo, kad tikrai purškimų intensyvumas yra padidėjęs, matyt, koncentracijos padidintos“, – teigė A. Žiukas.     

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius abejojo, kad ūkininkai nepaiso bitininkų interesų: „Nė vienas ūkininkas nenori nuskriausti bičių.“ 

Pasak jo, ūkininkai laukus purškia vakarais, kai bitės suskrenda į avilius: „Esame susitarę, kad 21 val., ne anksčiau, važiuojame į laukus.“

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad ūkininkai turėtų įspėti bitininkus, kad pasėlius purkš chemikalais. Jis taip pat sako, kad valstybės institucijos turi griežčiau kontroliuoti, kokias augalų priežiūros priemones ūkininkai naudoja.

„Augalų puškimas neturėtų vykti per žydėjimą“, – komitete teigė A. Svitojus.

Jis pripažįsta, kad ūkininkai atsiveža daug apsaugos priemonių, kai kurių jų veikimo tinkamai neišmano, kitų poveikis neištirtas.

Augalų puškimas neturėtų vykti per žydėjimą.

„Mokslas atsilieka, nespėjam ištirti preparatų, kurie parduodami, jų poveikio. Yra tik gamintojo aprašas. O laboratorijose neatliekami nei biologiniai, nei kiti nepriklausomi tyrimai. Per mažas valstybinis monitoringas, kad neturime teisingo atsakymo, kas iš gamintojų atkeliauja į ūkininkų rankas“, – BNS teigė A. Svitojus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba BNS nurodė, kad kiekvienais metais atlieka medaus stebėseną rinkoje ir tiria dėl taršos: pesticidų, sunkiųjų metalų liekanų.

Šiemet atrinkti 46 medaus mėginiai dėl pesticidų liekanų – tyrimų rezultatai parodė, kad jie atitiko reikalavimus.  

Šiemet taip pat ištirti 68 mėginiai dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurias leidžiama naudoti kaip veterinarinius vaistus arba pašarų priedus, kurių kiekis negali viršyti Europos Sąjungos normų, bet draudžiamų arba neleidžiamų medžiagų nenustatyta,.

Pernai 59 medaus mėginiuose viršijančių ribas pesticidų liekanų nebuvo rasta.