- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje siautęs škvalas gyventojams ir įmonėms atneš nuostolių už maždaug 270 tūkstančių eurų, skaičiuoja didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Bendrovės skambučių centras jau užregistravo beveik 100 pranešimų apie praėjusios paros audrų sukeltus nuostolius, dar pusšimtis pranešimų atkeliavo po pirmadienio škvalo.
Žalų ekspertai prognozuoja, kad pavojingi meteorologiniai reiškiniai bus sukėlę ne mažiau kaip 200 įvykių „Lietuvos draudimo“ klientams, o žaloms atlyginti rezervavo 270 tūkstančių eurų, mat registruota ir keletas itin didelių žalų.
„Vakar audra labiausiai nuskriaudė centrinės Lietuvos gyventojus (Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Prienų rajonai), o liepos 6 dieną siautusio škvalo metu daugiausiai pranešimų sulaukta iš šiaurės rytų ir rytų regiono: Ignalinos, Švenčionių, Zarasų, Utenos ir Vilniaus. Vidutinis nuostolis, neskaičiuojant kelių itin stipriai nukentėjusių mūsų klientų, siekia 700 eurų. Daugiausia žalų registruojama dėl audros sugadintų pastatų stogų dangų, vėjų nuplėštų apdailos ir stogo detalių, nugriuvusių medžių pažeistų konstrukcijų, namų turtui daugiausiai nuostolių padarė elektros įtampos svyravimai perkūnijų metu, dėl kurių sugadinta buities elektronika“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Didžiausia registruota žala, kurios nuostolis gali siekti 150 tūkstančių eurų – nuplėštas stogas ir smarkiai pažeistos ūkinio pastato konstrukcijos.
Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ perspėja gyventojus prieš škvalą pasirūpinti savo turto saugumu. Audros dažniausiai apgadina stogo dangą ar konstrukcijas, apgriauna kaminus, nuplėšia apdailos ar stogų detales. Anot A. Juodeikio, žaibai ir elektros įtampų svyravimai bei viršįtampiai dažniausiai sugadina gyventojų elektroninę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir orkaitės, perdega automatinių vartų sistemos, garažų automatika. Pasitaiko atvejų, kai nukenčia ir šildymo katilai, vandens valymo įranga, sugenda apsaugos signalizacija ir panašiai.
Prasidėjus perkūnijai ekspertai pataria gyventojams atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. „Be abejo, reikėtų uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra“, – sako A. Juodeikis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...