- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai, kas anksčiau atrodydavo neįprasta, šiandien retą stebina. Vis daugiau moterų ryžtasi vairuoti sunkiasvorius automobilius, o štai Raseiniuose moteris metė sau dvigubą iššūkį – įsidarbino šiukšliavežio vairuotoja. Nors toks darbas kai kuriuos atbaido, raseiniškė atkerta, kad jokio skirtumo, ką vežti. Svarbu, kad pats darbas patiktų, praneša LNK.
Įprastai buityje tvarkymasis baigiasi šiukšlių išmetimu į konteinerį, tad retai susimąstome apie tolimesnę jų kelionę. Retai sutiksi ir šiukšliavežį – po signalo jau seniai niekas nebėga iš butų su šiukšlių maišais.
Tačiau šiomis dienomis sunku rasti ir kas tokį automobilį vairuotų, mat algos – neypatingos, o ir gėdos jausmą yra jaučiančių.
„Tikrai jaučiame kvalifikuotų vairuotojų stygių“, – tvirtino „Raseinių komunalinių paslaugų“ direktorius Sigitas Kleišmantas.
Jis teigia, kad šiukšliavežio automobilio vairuotojo ieškojo ištisus metus.
Tai – tiesiog mašina, o ką vežti, man nesvarbu.
„Jau daugiau kaip metai ieškojome šiukšliavežio automobilio vairuotojo ir, pateikę skelbimą žiniasklaidoje, sulaukėme gyvenimo aprašymo iš moters“, – sakė S. Kleišmantas.
Toji moteris – Jurgita.
„Tai – tiesiog mašina, o ką vežti, man nesvarbu“, – šypsojosi ji.
Netoli Raseinių gyvenanti dabar jau šiukšliavežio vairuotoja sako, teises krovininio automobilio vairuotojo kategorijai išsilaikė dėl brolio įtakos, o ir vairuoti jai patinka.
„Brolis išlaikė C CA kategorijas, todėl ir aš nusprendžiau, kad ir aš galėčiau, nes labai patinka vairuoti“, – kalbėjo Jurgita Survilienė.
J. Survilienės kandidatūra įmonėje tapo didele intriga, mat iki tol jokia moteris vairuotoja tapti nenorėjo.
„Tikrai buvo tam tikra intriga – o kaip čia, o kodėl čia moteris ryžosi. Nepabijojome pasikviesti į pokalbį. Kaip begąsdinome sunkiu šiukšliavežio vairuotojo darbu, Jurgita ryžosi pabandyti“, – sakė S. Kleišmantas.
„Buvo sunku. Ir tikrai netikėjau, kad čia ateisiu ir gausiu darbą. Todėl, kad esu moteris“, – kalbėjo J. Survilienė.
Moteris pirmas dvi savaites važinėjo su patyrusiu vairuotoju, kuris jai tapo mokytoju.
„Skyrėme mokytoją, kuris jau kelis dešimtmečius dirba šitą darbą ir jau antrą trečią dieną mokytojas pagyrė Jurgitą, kad labai imli, gerai susitvarko su užduotimis“, – teigė S. Kleišmantas.
„Įmanoma, žinoma, įmanoma. Atėjau, dirbu ir viskas gerai. Kuo tolyn, tuo geryn“, – šypsojosi J. Survilienė.
Nauja kolege džiaugiasi ir darbininkai be kurių nė iš vietos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Esame komanda, turime rasti bendrą kalbą“, – sakė J. Survilienės kolega.
Tačiau jei moteris tokį darbą būtų pasirinkusi prieš 10 ar 20 metų, „būtų pirštais užbadę kas nors“, – manė kitas J. Survilienės kolega.
Moteris sako ir dabar važiuodama per miestą pamato keistų žvilgsnių, o kiti ir garso signalu nuomonę išreiškia, bet J. Survilienė, panašu, į neigiamas emocijas dėmesio nekreipia.
Moterys dažnu atveju yra geresnės vairuotojos už vyrus.
„Sakyčiau, visai palankiai priima. Žmonės kantrūs, palaukia, nes aš ilgiau užtrunku, kai atbulai reikia stumtis į siaurus keliukus. Viskas gerai“, – sakė J. Survilienė.
Įmonės direktorius sako, kad moterys vairuotojos atidesnės.
„Moterys dažnu atveju yra geresnės vairuotojos už vyrus – jos atsakingiau žiūri į tam tikras situacijas, jas kitaip mato, kitaip vertina ir kitaip sprendžia“, – samprotavo „Raseinių komunalinių paslaugų“ direktorius.
J. Survilienė išduoda, svarstydama tokio darbo perspektyvas ji pastebėjo, kad, skirtingai nei vilkikų vairuotojams, čia nereikia pačiai krauti krovinio.
Vis dėlto, komunalininkų darbas – ne vien konteinerius išversti. Vis dar yra neatsakingų ir sau po nosimi teršiančių, tad tenka surinkti ir aplink konteinerius išmėtytas atliekas. Prie garažų daugiausia automobilių detalių.
Kai automobilis būna pilnai pakrautas, šiukšliavežį J. Survilienė vairuoja į atliekų surinkimo aikštelę. Iš pradžių, užvažiavusi ant didelių svarstyklių, pasveriama, kiek atliekų atvežta, o po to keliaujama į išpylimo aikštelę.
Viskas automatizuota – vieno mygtuko paspaudimu šiukšliavežio galas prasiveria, o surinktos atliekos išstumiamos laukan. Vėliau jos sukraunamos ir išvežamos į atliekų tvarkymo centrus. Raseiniuose sąvartynas uždarytas daugiau kaip prieš dešimtmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP14
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...