Nors tokius skaičiavimus girdime taip pat dažnai kaip ir kalbas, kaip su tuo kovoti, išsamią šešėlinės ekonomikos studiją pristatančios konsultacijų bendrovės „Civitta“ vadovo Kęstučio Jovaišos teigimu, dėmesys neretai kreipiamas ne į šešėlinės ekonomikos priežastis, o į pasekmes.

Prastas švietimas – kelias į šešėlį

Nors Lietuva ir deklaruoja aktyvią kovą su šešėline ekonomika, jos priežastys neretai sunkiai suprantamos. Tokios išvados prieita specialioje „Civitta“ studijoje, kuri atskleidė, kad kuo mažiau gyventojai patenkinti švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, tuo labiau yra linkę prisidėti prie šešėlinės ekonomikos klestėjimo. „Kuo žmogus labiau vertina švietimo sistemą, tuo mažiau toleruoja šešėlį. Žmonės nepatenkinti mokėdami mokesčius, bet taip pat nepasitenkinimą jaučia ir matydami mokytojų bei švietimo įrankių stygių. Kitaip tariant, sistema nėra tokia, kokia turėtų būti. Ši koreliacija būdinga ne tik Lietuvai“, – sako K. Jovaišas. Jo teigimu, šešėlinė ekonomika daug labiau toleruojama ir tuomet, kai šalyje veikia pernelyg dosni socialinių išmokų sistema.

Už „nepagrįstas“ išmokas – bausmė valstybei

Tyrimas rodo, kad kuo daugiau valstybė moka gyventojų supratimu „nepagrįstų“ pašalpų, tuo labiau jie toleruoja tokią nelegalią veiklą. K. Jovaišas pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokime situaciją. Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas. Kai žmonės mato sąmoningai nedirbančius sveikus asmenis, ir lygina su sąžiningai dirbančiais jie natūraliai būna nepatenkinti“, – teigia ekspertas.

Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas.

Šešėlinės ekonomikos tolerancija virsta savotiška bausme valstybei. Gyventojai mato, kad valstybė socialinėms išmokoms skiria didelę savo biudžeto dalį, bet piktinasi, jog jos išdalinamos per dideliam žmonių kiekiui. Anot eksperto, jeigu vyrautų nuomonė, kad valstybės pagalbą gauna tie, kuriems jos tikrai reikia, sistema būtų pasitikima labiau.

Blogiausia padėtis – pasienio rajonuose

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad šešėlinė ekonomika reikšmingiausią vaidmenį atlieka pasienyje: Šalčininkų (39 proc. visos ekonomikos), Švenčionių (33 proc.), Druskininkų (29 proc.), Marijampolės rajonuose (28 proc.). Rajonų, kuriuose šešėlinė ekonomika yra didelio masto, gyventojai labai dažnai dalyvavimo joje net nevertina kaip įstatymiškai ar net morališkai ydingos veiklos.

Šešėlinė ekonomika tuo ir ypatinga, kad į save įtraukia labai didelę gyventojų dalį. Egzistuoja labai ilga prekių tiekimo ir realizavimo grandinė. Kažkas organizuoja srautus, kažkas gabena prekes, kažkas jas atveža iki platinimo vietos: „Kai kuriuose miesteliuose kas antras žmogus žino, kur įsigyti, kokiais kanalais prekės atvažiuoja, kokiu dažnumu ir t.t. Tie žmonės labai dažnai mano, kad atvežantis ir parduodantis iš esmės visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina „Civitta“ ekspertas.

Estija keliais metais priekyje

Remiantis atliktu tyrimu matyti, kad kaimyninė Estija Lietuvą lenkia dideliu žingsniu: „Estijoje gali gauti kokybišką švietimą tiek regione, tiek sostinėje. Be to, estai nemano, kad pašalpos yra dalinamos visiems iš eilės“, – sako K. Jovaišas. Pasak eksperto, estai jaučia gaunantys maksimaliai kokybiškas švietimo paslaugas ir tai labai vertina. Be to, Estijoje yra sutvarkyta išmokų sistema: „Ten niekas neturi pavyzdžių, kad kažkas gauna pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas sistema daug didesnis“, - sako „Civitta“ vadovas.

Jis pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos tolerancija mažės tuo atveju, jeigu sklandžiai veiks mokesčių bei socialinės sistemos. Tai geriausiai iliustruoja Skandinavijos valstybių pavyzdys: „Mes turime projektų Danijoje, Suomijoje. Vykdydami tyrimą dažnai aptardavome šias problemas. Pavyzdžiui, Danija yra šviesmečiais priekyje tos pačios Estijos. Žmonės ten turi visiškai kitokį supratimą apie mokesčius, jų mokėjimo svarbą. Kai prireikia, Danai gauna aukščiausio lygio socialines paslaugas, todėl jiems nekyla jokių abejonių dėl mokesčių mokėjimo, o šešėlis nėra toleruojamas“, – sako K. Jovaišas.

„Civitta“ tyrimas vykdytas rytinėse ES valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.