- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė dalies Seimo narių siūlymui švietimo ir kultūros įstaigas palikti paramos gavėjų sąraše.
Tokį sprendimą komitetas trečiadienį priėmė apsvarstęs kelis pasiūlymus Labdaros ir paramos įstatymo projektui.
Jeigu Seimas komiteto pozicijai pritars, ateityje gyventojai švietimo ir kultūros įstaigoms – darželiams, mokykloms, bibliotekos ar kultūros namams – negalės skirti iki 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio. Tačiau kitais būdais šios įstaigos galės gauti paramą ir labdarą.
Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas teigė, kad išimtys švietimui ir kultūrai nereikalingos, nes mokyklų tėvų komitetai galės steigti fondus ir surinkti paramą.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis tikino, kad nė vienoje mokykloje ši parama nenaudojama pagal direktoriaus įgeidžius – tai sprendžia mokyklos bendruomenė.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad iš šios paramos daug lėšų panaudota ir ukrainiečiams: „Iš tų pačių lėšų net skatina gabius vaikus“.
Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad šiemet švietimui numatyta 2,8 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. Tuo metu gyventojų skirta GPM parama švietimui siekė 2,7 mln. eurų.
Seimas ketina iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas – parlamentarai po svarstymo jau yra pritaręs Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias nuo 2025 metų gyventojai biudžetinėms įstaigoms nebegalėtų skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio, o paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymus ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...