- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas spręs, ar griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti pluoštą įstatymų pataisų, kuriomis siūloma pradėjusiems dirbti bedarbiams leisti 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų, dažniau tikrinti siekiant nustatyti ar įtariant nelegalaus darbo atvejus, taip pat skatinti pranešti apie juos.
Siūloma mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 proc, o šie išskaitymai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.
Nuo 2024 metų liepos už nelegalaus darbo pažeidimą siūloma darbdaviui taikyti 2–3 proc. įmonės apyvartos baudą, o minimali bauda siektų tris minimalias algas (MMA) – 2,8 tūkst. eurų – už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tuo metu maksimali bauda siektų 0,5 mln. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 1 mln. eurų.
Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Turime apie 4 mlrd. eurų skolų.
„Tokias griežtas baudas palaikė darbuotojų atstovai, nes už nelegalų darbą turi būti pati griežčiausia atsakomybė“, – pristatydama pataisas teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot jos, nelegalų darbą galėtų mažinti pažeidėjų viešinimas: „Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje būtų viešinami nelegalaus ir kitų darbo įstatymų pažeidėjai, kad darbuotojai ir planuojantys įsidarbinti galėtų pasižiūrėti, ne tik koks vidutinis darbo užmokestis, vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas, bet ir ar darbdavys yra baustas už nelegalų darbą ar kitus pažeidimus“.
Jei apyvartos dydžio nustatyti negalima arba jis mažesnis nei 300 MMA, bauda būtų nuo 3 iki 12 MMA – nuo 2,8 tūkst. iki 11,1 tūkst. eurų (dabar – nuo 868 iki 2,9 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį).
Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie tai kontroliuojančioms institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.
M. Navickienė tikino, kad pataisos skatins įsiskolinusius žmones grįžti į darbo rinką, įsitvirtinti joje bei padidinti jų vienintelio būsto apsaugą.
Pasak jos, skaičiai apie skolininkus „atrodo tikrai šokiruojančiai“ – apie 200 tūkst. suaugusių žmonių Lietuvoje turi skolų.
„Grubiai kas dešimtas suaugęs žmogus (turi skolų – BNS). Beveik septyni iš dešimties skolininkų nedirba arba dirba nelegaliai. Turime apie 4 mlrd. eurų skolų. Per 2022 metus buvo išieškota tik 6 proc. – apie 225 mln. eurų, o skolų padidėjo dar apie 600 mln. eurų. Vadinasi, turime pripažinti, kad situacija su skolų išieškojimu ir su žmonių motyvacija dirbti yra tikrai negera ir ją reikia taisyti“, – parlamentarams teigė ministrė.
Ministrė pabrėžė, kad skolų išskaitų pokyčiai nepalies gyventojų, kurie yra įsiskolinę, nes nemoka alimentų vaikams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...