- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo lapkričio Lietuvoje nebebus galima nei gaminti, nei parduoti maisto produktų, žaislų ir kitų vaikams bei paaugliams skirtų prekių, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir jų tarą.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios uždraus vaikišką šampaną: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 13.
Po balsavimo kai kurie parlamentarai apgailestavo, kad kovoje prieš alkoholizmą nueinama „į kraštutinumus ir radikalizmą“, tačiau per mažai dėmesio skiriama švietimui ir šeimos auklėjimui, kiti sakė, kad alkoholinius gėrimus ir jų tarą primenančių prekių draudimas yra pateisinamas visuomenės gerovės atžvilgiu.
„Jeigu norėtume, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys suprogramuojamas nuo to amžiaus, kada jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau yra logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau, kad tabako kontrolės srityje, tokie sprendimai galioja daugelį metų. Ir kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pasak jo, nereikia vaikams nuo pirmų gyvenimo metų šventes susieti su gėrimu „pastatant jiems ant stalo butelį, (...) sudėliojant taures“.
„Daug prekių jau yra dingusios iš parduotuvių ir nemanau, kad kažkas jų pasigenda“, – sakė A. Veryga.
Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Asta Kubilienė tvirtino, kad tam tikri draudimai formuoja mūsų elgesį: „Šiandien jau niekas nedrįsta vairuoti automobilio neprisisegęs saugos diržų, nes tai suformavo draudimas važiuoti neprisisegus saugos diržu“.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas prognozavo, kad pataisas visuomenė pateisins.
Jis be kita ko informavo, kad vaikiško šampano Lietuvoje per metus parduodama daugiau kaip 0,5 mln. butelių: „Vadinasi, vos ne kiekvieno vaiko gimtadienyje per metus atsiranda toks butelis“.
Tuo tarpu liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad Lietuva uždraus gaminti prekes, kurias verslas galėtų eksportuoti.
„Vadinasi, Lietuvoje įmonės negali net kurtis ir gaminti eksportui dalykų. Iki kokio radikalumo reikia nueiti su savo mąstysena ir drausti eksportuoti? Taip mes norime apsijuokti prieš pasaulį?“– piktinosi jis.
„Man boulingo kėgliai panašūs į butelius, tai ir juos uždrauskime“, – replikavo konservatorius Edmundas Pupinis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai parduodami ir skardinėse: „Tai galbūt skardines išimkime“.
E. Pupinis siūlo labiau šviesti visuomenę apie alkoholio žalą, o ne „represinėmis priemonėmis“ drausti.
Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pajuokavo, kad reikėtų priimti atskirą įstatymą, draudžiantį vaikams žaisti su imituojančiais šaunamuosius ginklus žaislais.
Tokiam draudimui, dėl kurio Seime diskusijos vyksta nuo 2016 metų, neprieštarauja nei Europos Komisija, nei Pasaulio prekybos organizacija. Tačiau tam yra nepritarusi Vyriausybė bei kai kurie Seimo nariai, teigiantys, kad reikėtų imtis ne draudimų, o vaikų auklėjimo.
Vyriausybė pernai rugsėjį nepritarė siūlymui riboti vaikišką šampaną ar kitas pakuotes, kurios, pasak įstatymo rengėjų, skatina vaikus vartoti alkoholį. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet teigė, kad jam trūksta argumentų, kurie įrodytų, jog vaikiškas šampanas gali paveikti vaikų elgesio įpročius.
Lietuvoje jau draudžiama parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurios primena tabako gaminius ar jų pakuotes. Moksleivių parlamentas 2010 metais kėlė idėją drausti „vaikišką šampaną“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP10
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...