- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išlaikyti vaikus, kai šie jau sulaukę pilnametystės, priimtina ar ne? Kaip yra iš tikrųjų, nustebo net tyrimo iniciatoriai.
„Mane nustebino, kad tokia didelė grupė, 80 proc., finansiškai arba kitaip prisideda prie pilnamečių vaikų“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Finansiškai jau suaugusius vaikus remia kas antras, priklausantis 40-60 metų grupei, kuri įvardyta kaip rūpesčio karta.
„Užsienio tyrimuose neretai įvardijama, kaip sumuštinio karta. Jiems ir patiems yra nemažai iššūkių, kad išliktų darbo rinkoje“, – šnekėjo J. Cvilikienė.
Dažniausiai vaikams skiriama 100 eurų per mėnesį. Mažuma, 3 proc., bet yra ir tokių, kurie pilnamečiams vaikams skiria nuo 700 iki 1000 Eur ar daugiau per mėnesį. Dažniausia parama skiriama maistui, būsto išlaidoms, net pramogoms. Kiek mažiau studijoms ar poilsinėms kelionėms.
Įdomu ir tai, jog dalis atsakė, kad jau užaugusius vaikus, jeigu tik galėtų, paremtų dar daugiau. Čia išskiriamos ir vienišos mamos.
„Nemanau, kad tai tvaru ir skatina vaikus pačius rūpintis įsilieti į darbo rinką“, – pabrėžė J. Cvilikienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto, apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai remiami studentai ir tai suprantama kaip norma.
Taigi, dalis jau dirba ir vis dar patogiai įsitaisę po tėvų finansiniu sparneliu, tad nenuostabu, kad praėjusią savaitę Lietuvos jaunimas Jungtinių Tautų ataskaitoje tituluotas.
Deja, patys vyriausi sulaukia ir mažiau finansinės paramos. Kad tėvus remia finansiškai, nurodė tik 20 proc. apklaustųjų. Dažniausiai skiriama maistui, medicinos priemonėms, reabilitacijai.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad ketvirtadalis rūpesčio kartos remia kartu ir tėvus, ir vaikus. Nors patys vidutiniškai uždirba ne ką daugiau nei jaunimas.
„Nuo 18 iki 29 metų grupė uždirba apie 1250 „į rankas“. Panašų atlygį gauna vyresni gyventojai, kurie darbo rinkoje praleido 20 metų“, – nurodė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
„Žmogus, atidirbęs, atidavęs savo jėgas įmonėje, vertinamas mažiau nei jaunas darbuotojas, kurį tas pats ilgalaikis darbuotojas turi apmokyti“, – šnekėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo.
Anot I. Ruginienės, darbuotojai nuo 50-ies neretai patiria diskriminaciją, o darbdavys ramus – su amžiumi darbuotojo galimybės keisti darbovietes mažėja, dėl to atlyginimo kelti neskuba.
„Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo“, – aiškino I. Ruginienė.
„Amžius nėra kriterijus, kriterijus – kompetencija“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Anot A. Romanovskio, svarbiausia, kiek darbuotojas gali atnešti pridėtinės vertės, kiek imlus naujovėms.
„Tikrai 18-mečių, atėjusių į darbo rinką, atlyginimas neprilygsta pradirbusių 20 metų. Bet matome, kad jaunimo lūkesčiai dabar prasilenkia su jų gebėjimais ir įgūdžiais“, – pasakojo A. Romanovskis.
Iš vyriausiųjų darbuotojų labiausiai pasigendama anglų kalbos bei bazinių skaitmeninių įgūdžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...