- Vida Danilevičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išsiskyrė, teigia „Swedbank“. Jo ekonomistai skaičiuoja, kad Lietuvos didmiesčių būsto įperkamumas per metus smarkiai gerėjo dėl sparčiai augusių atlyginimų, tuo tarpu Taline ir Rygoje būsto kainos pralenkė atlyginimų augimą.
„Vilniuje būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį šiek tiek smuktelėjo dėl paspartėjusio kainų augimo, tačiau vilniečiai vis tiek gali įpirkti keturiais kvadratiniais metrais didesnį būstą nei prieš metus. Sparčiausiai būsto įperkamumas augo Kaune − net 15 punktų, Klaipėdoje gyventojų galimybės įpirkti būstą gerėjo panašiu tempu kaip ir Vilniuje“, − pranešime sako Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Kaip rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas, Baltijos šalių sostinėse įperkamumo kreivė pasuko žemyn. Per metus būsto įperkamumas Taline nukrito beveik 6 punktais, Rygoje – 8, o naujo būsto įperkamumas Latvijos sostinėje krito beveik 20 punktų.
Anot V. Šimkaus, būsto kainų tendencijos buvo gana panašios visuose penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.
„Lietuvos didmiesčiuose vidutinė būsto kvadrato kaina didėjo panašiu tempu, apie 5-7 proc. Vilniuje būstas brango sparčiausiai per dvejus metus − apie 7 proc. Pagrindinėmis kainų augimo priežastimis ir toliau išlieka sparčiau brangstantys senos statybos butai bei auganti naujos statybos dalis sandorių struktūroje. Tuo tarpu Rygoje ir Taline būsto brangimas paspartėjo ir siekė atitinkamai 11 ir 8 proc.“, − komentuoja jis.
Dėl darbuotojų trūkumo ir metų pradžioje vykusios mokesčių reformos atlyginimai į rankas Lietuvos miestuose tebeauga apie 15 proc. per metus. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje atlyginimų augimas, lyginant su pernai metais, yra prislopęs ir nuo būsto kainų augimo atsilieka 3-4 proc.
Vilniaus rinkos aktyvumas siekia visų laikų aktyvumo rekordo, o Klaipėdoje ir Kaune būsto rinka yra aktyviausia per pastarąjį dešimtmetį. Vertinant pagal sandorių skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų, Talino rinka net aktyvesnė nei Vilniaus. Ryga rinkos dinamiškumu atsilieka.
„Nuomos pajamingumas, rodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos, Vilniuje išlieka stabilus ir yra labai artimas istoriniam vidurkiui. Tai reiškia, kad butų nuomos kainos šalies sostinėje didėjo panašiais tempais, kaip ir jų pardavimo kaina“, − pranešime sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, palyginimui, Kaune nuomos pajamingumas pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sumažėjo, o tai reiškia, kad butai brango sparčiau nei didėjo nuomos kainos. Vis tik Kaune nuomos pajamingumas vis dar viršija 7 proc. ir yra aukščiausiais tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
„Nuo pardavimo kainų atsiliekanti nuomos kaina signalizuotų apie perkaistančią būsto rinką ir galimai mažėsiančią jo paklausą. Kol kas to nė viename Lietuvos mieste nematome. Nors maždaug penktadalis butų įsigyjama investiciniais tikslais, panašu, kad jie sėkmingai išnuomojami, o nuomos kaina nemažėja“, − komentuoja N. Mačiulis.
Vidutinės būsto paskolų palūkanų normos trečiąjį ketvirtį Lietuvoje išliko nepakitusios ir siekė 2,6 proc. Latvijoje ir Estijoje jos šiek tiek didėjo ir pakilo iki 2,9 procento.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad ECB palūkanų artimiausius dvejus metus didinti neturėtų, o ir po to jų augimas bus labai nuosaikus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – prieš idėją didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“1
Ministrų kabinetas nepritaria Seime svarstomam siūlymui didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“. ...
-
Prekybos tinklai pastebi per metus itin išaugusį susidomėjimą Helovinu
Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai. ...
-
Estija, Latvija ir Lietuva sutarė įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimą9
Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes. ...
-
Prašo grąžinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui: tai palies kiekvieną lietuvį7
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ketvirtadienį maitinimo sektoriaus surengtas protestas yra žinutė būsimai valdžiai. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėt...
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą1
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės2
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins10
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...
-
Atidaryta paskutinė suremontuota automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis1
Ketvirtadienį eismui atidaroma 10 kilometrų ilgio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis, pranešė valstybės valdoma kelių bendrovė „Via Lietuva“. ...