„Rail Baltica“ auditoriams rūpės žemės, aplinkosaugos ir lėšų klausimai

  • Teksto dydis:

Trijų Baltijos šalių auditoriai, praėjusią savaitę sutarę bendrai vertinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, įžvelgia galimų rizikų dėl žemės išpirkimo. Auditoriai taip pat baiminasi, kad po 2020 metų pasibaigus Europos Sąjungos (ES) finansavimui, gali nebelikti lėšų šaltinių, o vien Lietuvoje vis dar reikės iki 2,5 mlrd. eurų.

Bendroje Baltijos šalių auditorių darbo grupėje Lietuvai atstovaujantis vyriausiasis valstybinis auditorius Arūnas Zabulionis BNS teigė, kad tarp stebimų rizikų taip pat yra europinės vėžės priežiūros ir remonto infrastruktūros nebuvimas, bendros įmonės veikla ir aplinkosaugos klausimai.

„Kadangi tai bus pirmoji europinio standarto vėžė, Lietuvoje visiškai neturime infrastruktūros - nei vagonų, nei lokomotyvų, nei remonto dirbtuvių, nei riedmenų. Visą šią bazę reikia susikurti, o ES finansuoja tik vėžę, visą kitą reikės susipirkti, o sumos yra milžiniškos“, - kalbėjo A.Zabulionis.

Auditoriaus teigimu, kadangi „Rail Baltica“ suteiktas valstybinės svarbos statusas, žemė galės būti išperkama pagal atskirą tvarką.

„Žemės išpirkimo klausimas yra labai sudėtingas, nes projektas nuo Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos bus plyno lauko darbai ir ten bus tūkstančiai žemės sklypų, kuriuos reikės išpirkti iš privačių žemės savininkų. Kadangi tai yra didžiausias infrastruktūros projektas nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios, tokių žemės išpirkimo mastų nėra buvę“, - BNS sakė A.Zabulionis.

„Tai naujas įstatymas ir pagal jį žemė praktiškai nebuvo išperkama, o dabar bus išbandyta per „Rail Baltica“ projektą. Žemes bus galima išpirkti iš jų savininkų po specialaus ir detaliojo planų parengimo, kai bus numatyta, kur eis tas projektas, ir bus galima iškart paimti žemę, sumokant vidutinę rinkos kainą, ir iškart daryti darbus. Jei savininkai nesutiks, vienintelis klausimas, kuris galės būti derinamas, yra kaina“, - aiškino A.Zabulionis.

Pasak jo, senoji žemės išpirkimo tvarka numatė, kad nesant susitarimo su savininkais, darbai negalėdavo prasidėti ir neretai projektų pradžia užtrukdavo net kelerius metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių