- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trijų Baltijos šalių auditoriai, praėjusią savaitę sutarę bendrai vertinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, įžvelgia galimų rizikų dėl žemės išpirkimo. Auditoriai taip pat baiminasi, kad po 2020 metų pasibaigus Europos Sąjungos (ES) finansavimui, gali nebelikti lėšų šaltinių, o vien Lietuvoje vis dar reikės iki 2,5 mlrd. eurų.
Bendroje Baltijos šalių auditorių darbo grupėje Lietuvai atstovaujantis vyriausiasis valstybinis auditorius Arūnas Zabulionis BNS teigė, kad tarp stebimų rizikų taip pat yra europinės vėžės priežiūros ir remonto infrastruktūros nebuvimas, bendros įmonės veikla ir aplinkosaugos klausimai.
„Kadangi tai bus pirmoji europinio standarto vėžė, Lietuvoje visiškai neturime infrastruktūros - nei vagonų, nei lokomotyvų, nei remonto dirbtuvių, nei riedmenų. Visą šią bazę reikia susikurti, o ES finansuoja tik vėžę, visą kitą reikės susipirkti, o sumos yra milžiniškos“, - kalbėjo A.Zabulionis.
Auditoriaus teigimu, kadangi „Rail Baltica“ suteiktas valstybinės svarbos statusas, žemė galės būti išperkama pagal atskirą tvarką.
„Žemės išpirkimo klausimas yra labai sudėtingas, nes projektas nuo Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos bus plyno lauko darbai ir ten bus tūkstančiai žemės sklypų, kuriuos reikės išpirkti iš privačių žemės savininkų. Kadangi tai yra didžiausias infrastruktūros projektas nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios, tokių žemės išpirkimo mastų nėra buvę“, - BNS sakė A.Zabulionis.
„Tai naujas įstatymas ir pagal jį žemė praktiškai nebuvo išperkama, o dabar bus išbandyta per „Rail Baltica“ projektą. Žemes bus galima išpirkti iš jų savininkų po specialaus ir detaliojo planų parengimo, kai bus numatyta, kur eis tas projektas, ir bus galima iškart paimti žemę, sumokant vidutinę rinkos kainą, ir iškart daryti darbus. Jei savininkai nesutiks, vienintelis klausimas, kuris galės būti derinamas, yra kaina“, - aiškino A.Zabulionis.
Pasak jo, senoji žemės išpirkimo tvarka numatė, kad nesant susitarimo su savininkais, darbai negalėdavo prasidėti ir neretai projektų pradžia užtrukdavo net kelerius metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...