- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad elektros tiekimo rinkoje trūksta konkurencijos, kuri leistų labiau mažinti kainas. Todėl svarstoma galimybė apjungti Baltijos šalių elektros prekybos zonas, taip siekiant padidinti konkurenciją ir patrauklumą naujiems rinkos dalyviams.
Tai aptarta G. Nausėdos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus susitikimo pirmadienį, pranešė Prezidentūra.
R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys Baltijos šalių prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.
Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Be to, jis pabrėžė, kad šis klausimas keliamas ir todėl, kad būtų pasiruošta sinchronizavimui „ir technine, ir rinkos prasme“. R. Pocius žadėjo kalbėtis ir su švedų reguliuotoju, kad būtų finansiniai produktai ant „NordBalt“ jungties, kurie leistų sumažinti rizikas tiekėjams.
Pasak prezidento, susirūpinimą kelia ir galios trūkumas ESO tinkle: jis daugelyje vietų yra išnaudotas ir dažnai nauji vartotojai, įskaitant ir norinčius prisijungti saulės elektrines, turi mokėti dideles sumas, o vėliau besijungiantieji gali tai padaryti iš esmės nemokamai.
VERT pirmininkas minėjo, kad artimiausiu metu planuojama peržiūrėti prijungimo kainų nustatymo tvarką ir įkainius, taip pat pabrėžė efektyvų pajėgumų paskirstymą.
Prezidentas pabrėžė, kad valstybė turi mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams, didinti reguliuojamų sektorių konkurencingumą bei kurti inovacijas skatinantį reguliavimą.
Susitikime taip pat aptarta būtinybė reguliaciniu aspektu stiprinti kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir fizinę apsaugą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...