- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad Lietuva kol kas dar nėra priėmusi sprendimų dėl planuojamo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo fondo lėšų. Pasak Astos Skaisgirytės, jei ekonominė situacija bus gera, dalies šio fondo lėšų, kurios būtų teikiamos kaip paskolos, Lietuva gali nepanaudoti.
„Jau dabar aišku, kad bus šalių, kurios nenorės skolintis ir tiesiog nesiskolins tų pinigų. (...) Jeigu mes matysime, kad gana gerai stovime ir be šitų paskolų, tai taip (nesiskolinsime – BNS)“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Planuojama, kad Europos atsigavimo fondą sudarytų 500 mlrd. eurų subsidijų ir 250 mlrd. eurų paskolų, iš kurių Lietuvai tektų iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Pasak A. Skaisgirytės, dėl konkrečių skaičių bus tariamasi šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
„Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas“, – aiškino A. Skaisgirytė.
Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus diskutuojama ir dėl naujojo bendrijos biudžeto. A. Skaisgirytė pakartojo, kad praeitą savaitę pateiktas atnaujintas Europos Sąjungos biudžeto projektas yra „žingsnis į priekį“, tačiau taip pat pabrėžė, kad derybos dar nėra baigtos.
„Yra keletas niuansų, į kuriuos jau yra kažkiek atsižvelgta. Pavyzdžiui, kalbant apie Sanglaudos politiką, o Lietuvai sanglaudos pinigai dar yra labai svarbūs, (...) atsižvelgta į išaugusią emigraciją per pastaruosius dešimtų metų. Depopuliacijos kriterijų įvedus, mūsų sanglaudos pinigai didėja“, – aiškino A. Skaisgirytė.
„Tai yra žingsnis į priekį, žinoma, tai nėra galutinis sutarimas. Dar dėl to reikės vadovams derėtis ir sutarti, tačiau jeigu šita nuostata išliktų, būtų labai gerai“, – pridūrė ji.
Biudžeto projekte yra nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.
Anot A. Skaisgirytės, teigiamų poslinkių yra ir diskusijose dėl Lietuvai svarbaus žemės ūkio politikos finansavimo.
„Atrodo, turėtų būti daugiau pinigų skiriama kaimo plėtrai. Čia mes turime du momentus – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir tą tikrąją kaimo plėtrą. Biudžete jau numatyta, kad galimi tam tikri lankstumai, perkėlimai pinigų iš vienos eilutės į kitą eilutę. Tai mūsų žemdirbiams suteiktų tam tikro lankstumo dėti pinigus ten, kur jų labiausiai tuo momentu reikia“, – teigė prezidento patarėja.
Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...