- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šarūnui Stepukoniui pasisavinus ir pralošus milijonus eurų iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, į kurį buvo investavę ir Lietuvos pensijų fondai, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šis atvejis rodo, kad būtina didinti antros pensijų pakopos patikimumą.
Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos, šaliai yra reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.
„Panašu, kad pensijų fondai gali klysti ir klaidas privalo ištaisyti. „BaltCap“ atvejis rodo, kad turime didinti antros pensijų pakopos patikimumą žmonių akyse ir grįžti prie tolesnio prezidento idėjos vystymo dėl galimybės gyventojams išsiimti dalį lėšų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.
Pasak jos, „Baltcap“ atvejis turėtų paskatinti valstybės atsakingas institucijas, pirmiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įsivertinti ir ieškoti galimybių dar labiau apsaugoti pensijų kaupėjus.
„Kalbu ir apie papildomus apsaugos mechanizmus, galbūt įpareigojimus fondams papildomus, investavimo viešinimą, draudiminius apsaugos mechanizmus“, – sakė prezidento patarėja.
„Ir patys pensijų fondai irgi turėtų nesislėpti kažkur šešėliuose, parodyti didesnę socialinę atsakomybę ir savo ruožtu inicijuoti veiksmus, kaip konkrečiai jie pagerins pensininkų santaupas, apgins jas, kaip apgins visus kaupiančių pensijai interesus“, – pridūrė ji.
Konstituciniam Teismui (KT) nagrinėjant, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, neleidžiančios žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties, I. Segalovičienė sako, kad nepaisant to, koks bus sprendimas, sistemos patrauklumą būtina didinti.
„Nepriklausomai nuo to, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, vis tiek patikimumą ir patrauklumą reikės didinti, viena iš šitų formų yra sudaryti sąlygas išsiimti dalį lėšų, (...) nes jeigu nieko nedarysime, tai žmonių nepasitenkinimas tik augs ir pasitikėjimas sistema mažės ir čia nėra išeitis“, – teigė prezidento patarėja.
KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar neprieštarauja Konstitucijai Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.
Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.
Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...