- Gytis Pankūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį.
Šalies vadovas tvirtino sieksiantis, jog finansavimo lygis krašto apsaugai didėtų labiau.
„Taip, aš tai (siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP – ELTA) traktuoju kaip minimalų lygį. Visi puikiai žinome situaciją, kad biudžetas paveldimas iš ankstesniosios Vyriausybės. Ji buvo nusimačiusi dar mažesnę sumą ir blogiausia, kad ir artimiausiems metams buvo numačiusi ne didėjančią sumą. Be abejo, tokiais tempais einant į priekį, divizijos formavimas nusikelia, kaip mes paskaičiavome, į 2036-uosius ar dar vėlesnius metus“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė pats sieksiantis, kad krašto apsaugos finansavimas didėtų labiau nei planuoja naujoji Vyriausybė. Tiesa, G. Nausėda pridūrė suprantantis, jog net ir einant ambicingesniu gynybos finansavimo keliu, nacionalinė divizija Lietuvoje atsirastų ne taip greitai kaip norėtųsi.
„Ši Vyriausybė pamėgino bent jau parodyti pirmaisiais metais, kad ketina judėti ambicingesne kryptimi. Aš net neabejoju ir tikrai šito sieksiu, kad ateinančiais, vėlesniais metais šį (krašto gynybos finansavimui skirtą – ELTA) procentą būtų siekiama tik didinti, bet matematika čia yra negailestinga. Jeigu mes turėsime gerokai mažesnį procentą negu jūsų minėtasis 5 procentų dydis, viskas vyks, bet vyks lėtesniais tempais ir nacionalinė divizija galbūt nebus sukurta 2036-aisiais, bet, pavyzdžiui, 2034-aisiais. Tai mūsų tikrai netenkina, nes mūsų gyvybinis interesas yra pasirūpinti savo saugumu dar iki tol, kol kažkas sugalvos išbandyti mūsų tvirtumą“, – dėstė prezidentas.
Būsimosios Vyriausybės programoje nurodoma, kad finansavimas krašto gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP, taip pat žadamas darbų tęstinumas, skiriant ypatingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Kaip nurodoma programoje, Vokietijos karius planuojama Lietuvoje priimti 2027 metais.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Linavos“ ir VTEK ginče dėl lobizmo teisėtumo bus laukiama Konstitucinio Teismo išvados
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ginčą dėl pastarosios sprendimo, jog „Linava“ užsiėmė neteisėtu lobizmu, teismas toliau nagrinės, kai dėl ...
-
LEA: benzinas Lietuvoje ir toliau išlieka pigesnis už dyzeliną
Pastarąją savaitę degalai Lietuvoje ir pigo, ir brango. ...
-
Neužkibkite: gyventojus atakuoja „Sodros“ darbuotojais apsimetantys sukčiai2
Pastaruoju metu išaugus melagingų skambučių „Sodros“ darbuotojų vardu, gyventojai raginami neapsigauti. ...
-
Seimas: nauja elektroninė kelių rinkliavos sistema – nuo 2026 metų sausio2
Seimas dar kartą pusmečiui atidėjo elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, veiklos pradžią – dabar ši data yra 2026 metų sausio 1-oji. ...
-
Nuo Naujųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjai duomenis apie svečius turės pateikti skaitmenine forma
Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą (NTIS) pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. ...
-
Seimas pritarė siūlymui kompensuoti žvejų patiriamus nuostolius dėl valstybės valdomų įmonių veiklos1
Seimas ketvirtadienį priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis užtikrins žvejų teisę į nuostolių atlyginimą, šiems netenkant galimybės žvejoti dėl valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, veiklos. ...
-
R. Šadžius: nustatant GPM tarifus teks atsižvelgti į pajamų šaltinius, MMA ir NPD didės santūriai
Naujai Vyriausybei žadant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą susieti su pajamomis, nepriklausomai nuo jų šaltinio, paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad nustatant naujus tarifus vis dėlto gali tekti atsižvelgti ...
-
I. Ruginienė: sieksime didinti pensijų individualią dalį2
Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada didinti ne tik bazinę senatvės pensijos dalį, bet ir individualią. Tai aktualu žmonėms, mokantiems daugiau mokesčių „Sodrai“. ...
-
Ž. Vaičiūnas: prioritetas – saulės ir vėjo parkų projektams sausumoje2
Lietuvoje stringant aktyviai plėtojamiems saulės ir vėjo parkų sausumoje projektams, o iki 2030-ųjų ketinant pastatyti du vėjo parkus Baltijos jūroje, paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog prioritetas turėtų būti teikia...
-
L. Savickas: naujoji Vyriausybė ieškos visų būdų kaip spartinti Lietuvos ekonomikos augimą
Pristatydamas naujosios Vyriausybės darbų programą būsimasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad didžiulis dėmesys joje skiriamas būdų kaip spartinti šalies ekonomikos augimą ieškojimui. Visgi politikas tikina, ka...