- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Rusiją jautienos nebegalintys vežti augintojai piktinasi, kad šalies valdžia šiam sektoriui skiria pernelyg mažai dėmesio. Žemės ūkio ministerijos vadovai atkerta, kad laikai, kai buvo galima brangiai parduoti ne aukščiausios rūšies jautieną, baigėsi.
Į Rusiją jautienos nebegalintys vežti augintojai piktinasi, kad šalies valdžia šiam sektoriui skiria pernelyg mažai dėmesio. Žemės ūkio ministerijos vadovai atkerta, kad laikai, kai buvo galima brangiai parduoti ne aukščiausios rūšies jautieną, baigėsi.
Embargu pasinaudojo perdirbėjai
Mėsos augintojai pateikia duomenis, kad 2012 m. į Rusiją buvo eksportuota jautienos už 210 mln. litų, 2013 m. šis skaičius krito iki 120 mln., per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius siekė tik 85 mln. litų, o nuo 2014 m. rugsėjo jautienos eksporto į Rusiją rinka visiškai užsidarė.
Padėtį sunkina tai, kad jautiena Lietuvoje nėra labai populiari, todėl jos pagaminama daugiau, nei suvartojama. Vidutiniškai vienas lietuvis suvartoja tik po 4 kg jautienos per metus, o kiaulienos – net 43 kg. Vakarų Europoje, augintojų žiniomis, įprastas jautienos vartojimas siekia 10–15 kg asmeniui per metus. Jautienos augintojų skaičiavimais, dėl susiformavusio produkcijos pertekliaus ūkininkai per mėnesį praranda apie 10 mln. litų.
Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pasakojo, kad nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo tie galvijų augintojai, kurie galvijus laiko dėl pieno, tiekia ne pačios geriausios kokybės mėsą ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negali susikooperuoti ieškodami naujų sprendimų.
"Jais, numušdami kainas, naudojasi perdirbėjai ir jų tarpininkai. Po embargo paskelbimo mėsos supirkimo kainos krito 25–30 proc.", – sakė D.Dzekčiorius.
Reikalauja daugiau dėmesio
Pašnekovo teigimu, tai, kad jautienos kaina krito, jos vidaus paklausos nepadidino. Kokybiškos jautienos vis tiek perkama mažiau, nes žmonės tiesiog neišgali jos pirkti.
"Žinoma, atsiranda tokių, kurie nori ir gali pirkti brangesnę mėsą, o kokybišką jautieną su kiauliena ekologiškumo, sveikumo prasme sunku net palyginti. Vis dėlto žmonės dažnai gali įpirkti tik pieninių galvijų mėsą", – augintojų problemomis dalijosi D.Dzekčiorius.
Pasak asociacijos direktoriaus, ieškoma įvairių galimybių, kaip padėti nuostolių patyrusiems augintojams. Įsibėgėjo projektas "Baltijos lankų jautiena", vystomas gyvų galvijų eksportas.
"Tačiau piniginių kompensacijų nėra. Dabar visos pagalbos priemonės nukreiptos į pieno sektorių, o kad vėliau atsivers kita problema – Vyriausybės lygiu negalvojama", – tikino D.Dzekčiorius.
Sprendžia rinka
Lietuvos žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius atkirto, kad galvijų augintojai dėmesio stoka neturėtų skųstis – ūkininkams padedama ieškoti naujų rinkų ir į jas išvežti produkciją. Baigiami derinti susitarimai su JAV, Japonija, o nuo kitų metų atsivers ir naujos rinkos, kur valgoma tik ritualiniu skerdimu paskersti galvijai. Anot V.Martusevičiaus, daug dirbama ir parodose, misijose, į kurias vyksta ir ministerijos vadovai.
Tai, kiek sektoriaus atstovų galės perdaryti savo skerdyklas į tinkamas ritualiniam skerdimui, pasak V.Martusevičiaus, priklauso nuo jų pačių. "Sunku numatyti. Galiu pasakyti, kad Lenkijoje yra trylika tokių skerdyklų, iš jų realiai dirba aštuonios. Nemanau, kad Lietuvoje jų bus labai daug, gal dvi trys – pats verslas nuspręs ir įvertins, kiek jam tai yra naudinga", – prognozavo viceministras.
V.Martusevičius akcentavo, kad šiuo metu skundžiasi tie jautienos augintojai, kurie nori parduoti nekokybišką mėsą. "Į Rusiją buvo vežama vadinamoji pieninių galvijų mėsa, kurios kaina yra daug žemesnė, o nauda ūkininkams buvo didesnė. Karves, kurios Lietuvoje nebetikdavo pienui išgauti, jie parduodavo mėsai. Tie, kurie turi geras mėsines veisles, ir dabar neturi problemų – supirkimo kainos išlikusios aukštos, jie veža mėsą į Lenkiją. O jeigu pieninę karvę norima parduoti mėsai, tai labai sunku padaryti. Viską sureguliuoja rinka", – pabrėžė V.Martusevičius ir patarė mėsos augintojams labiau specializuotis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...