Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad po antrojo karantino įvedimo situacija pakito į neigiamą pusę.

„Trečiojo ketvirčio duomenys truputį vėluojantys, nes tuo metu dar nebuvo antros COVID-19 bangos ir viskas labai sparčiai vystėsi (...). Šiandien, manau, darbuotojų poreikis yra apmažėjęs, nes jau patekome į antrąją pandemijos bangą, kuri yra tikrai sunkesnė ir sudėtingesnė. Bet vis tiek trūksta įrengimų operatorių, praktiškai kiekviename sektoriuje trūksta IT specialistų, (...) taip pat vairuotojų, nes suintensyvėjo judėjimas ES viduje“, – Eltai sakė jis.

Daugelis lietuvių jau yra palepinti išmokomis ir mes šios situacijos neišspręsime keldami darbuotojų atlyginimus. Žinoma, visi norime kelti atlyginimus, bet turi kilti ir darbo našumas.

Anot V. Janulevičiaus, vienas iš veiksnių, dėl kurio galimai nėra įdarbinami Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, yra per žema jų kvalifikacija.

„Itin žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis yra sezoninis, (...) o atėjus rudeniui, kai visi nori darbintis pramonės įmonėse, trūksta dalinai kvalifikuoto personalo. Taip pat ir išmokos truputį iškraipo statistiką, nes esant didesnėms išmokoms dalis darbuotojų dirba privačiai, ne visada legaliai, ir iš tiesų darbo neieško“, – kalbėjo jis.

LPK prezidentas pastebėjo, jog trečiąjį šių metų ketvirtį užsakymų skaičius pramonės įmonėse augo, o sumažėjus darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui sektoriui ėmė trūkti darbo jėgos.

„(Trečiąjį ketvirtį – ELTA) augo užsakymų skaičius, didėjo ir darbuotojų poreikis. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius ženkliai sumažėjęs, (...) jaučiamas šių darbuotojų trūkumas, o vietinių darbuotojų mes tiek neturime“, – teigė jis.

Vis dėlto darbuotojus iš trečiųjų šalių pakeisti vietiniais pramonės sektoriaus darbuotojais kol kas vargu ar pavyktų, teigė V. Janulevičius, kadangi tokiu atveju reikėtų kelti atlyginimus, o tai daryti nepakilus darbo našumui grėstų konkurencingumo praradimu.

„Daugelis lietuvių jau yra palepinti išmokomis ir mes šios situacijos neišspręsime keldami darbuotojų atlyginimus. Žinoma, visi norime kelti atlyginimus, bet turi kilti ir darbo našumas (...). Visgi jei jis nekyla, nėra kitos galimybės kaip tik atsivežti darbuotojų iš svetur“, – sakė V. Janulevičius.

„Turime būti konkurencingi visoje Europos rinkoje (...), labai didelis darbo jėgos išbranginimas išstums mus iš eksporto ir pažeis teigiamą prekybinį balansą, o nuo to kentėsime visi. Geriausia yra visiems kuo daugiau uždirbti, t. y. daugiau pagaminti, kad dėl efektyvumo būtų galima kelti atlyginimus vietiniams darbuotojams. Bet jeigu to rodiklio nesieksime, tuomet vis tiek dar kurį laiką reikės įsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių“, – tęsė jis.

V. Janulevičius. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot V. Janulevičiaus, nors pramonės sektoriuje fiksuota apie 8 tūkst. laisvų darbo vietų, jų dėl pandemijos įtakos smarkiai mažėja.

„Pramonės sektoriuje turime apie 8 tūkst. laisvų darbo vietų (...) Visgi laisvų darbo vietų skaičius dabar smarkiai mažėja, nes įmonės, bijodamos pandemijos, pristabdė savo vystymąsi ir ėmė atsargiai žiūrėti į galimybę eksportuoti. Jei karantinas užsitęs, daugelio pramonės ir kitų prekių poreikis gali sumažėti, užsakymai taip pat. Todėl nebenorima įdarbinti didelio kiekio darbuotojų, kaip buvo antrą ir trečią ketvirtį“, – sakė jis.

COVID-19 pandemija pakoregavo ir pramonės sektoriaus augimo lūkesčius: anot LPK prezidento, eksportas, kurio augimo šiemet tikėtasi, susitrauks.

„Augimo lūkesčių šiemet buvo, nes sausis ir vasaris buvo labai puikūs mėnesiai, mes tikėjomės, kad bendras eksporto augimas sieks 3-4 proc. Dabar dėl pandemijos jis, lyginant su 2019 metais, susitrauks, bet, tikiuosi, nežymiai“, – Eltai teigė jis.

V. Janulevičius taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dalis įmonių vis dar negali dirbti pilnu pajėgumu.

„Šiuo metu daugelis įmonių nedirba pilnu pajėgumu dėl sergančiųjų skaičiaus. Vilniaus ir Panevėžio regionuose situacija stabilizavosi ir gerėja, matome, kad įmonės dirba jau apie 90 proc. pajėgumu, kai prieš dvi savaites visos įmonės dirbo daugiausia 80 proc. pajėgumu. Visgi kituose regionuose situacija prastėja, kalbu apie Kauno regioną ir Klaipėdą“, – sakė jis.

Jei nebūtų pandemijos, statybos darbuotojų poreikis būtų dar didesnis.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad kvalifikuotų darbuotojų statybos sektoriuje trūkumas jaučiamas dar nuo vidurvasario.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Statybos sektoriuje specialistų, išmanančių savo darbą, kaip trūko vidurvasarį, taip trūksta ir dabar (...). Pirmiausia trūksta lauko inžinerinių ir tinklų montuotojų, trūksta aukštos kvalifikacijos betonuotojų, fasadų šiltinimo sistemų specialistų, kai kurių apdailininkų. Trūksta įvairių specializacijų žmonių, tačiau reikėtų pasižiūrėti, ar jų nėra Užimtumo tarnyboje. Galbūt žmonės gauna išmokas ir gal mano, jog jiems neverta dirbti“, – tikino jis pridurdamas, kas statybų rinka papildomai galėtų įdarbinti apie 2 tūkst. specialistų.

LSA prezidento teigimu, specialistų trūkumą šiuo metu sąlygoja po pirmosios pandemijos bangos atnaujinami statybos leidimai bei naujų nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymas.

„Jei pažiūrėsime į išduotų statybų leidimų skaičių šiandien, (...) matysime, kad jų trečiąjį ketvirtį ženkliai padaugėjo. Anksčiau statybos darbai prasidėdavo kovo-balandžio mėnesiais, o pirmojo karantino metu sustabdžius daugelį projektų, statybos leidimai atnaujinti arba juos NT vystytojai nusprendė išsiimti trečią ketvirtį. Matyt tai ir sąlygoja specialistų trūkumą“, – Eltai sakė jis.

Statybos sektoriaus darbai yra sezoniniai, ir įprasta, kad būtent trečiąjį ketvirtį padidėja darbo jėgos poreikis, taip pat pažymėjo D. Gedvilas.

„Paprastai statybos Lietuvoje yra sezoninio pobūdžio verslas ir visada trečiąjį ketvirtį turėdavome didžiulį darbo jėgos poreikį, trūkdavo pajėgumų, nes prieš žiemos sezoną visi statytojai paprastai nori įvykdyti savo įsipareigojimus, užbaigti projektus arba pasiruošti darbui žiemos sąlygomis“, – sakė jis.

Anot D. Gedvilo, darbuotojų poreikis šiuo metu būtų dar didesnis, jei šalies nebūtų užklupusi pandemija.

„Tikėtina, kad jei nebūtų pandemijos, statybos darbuotojų poreikis būtų dar didesnis, nes matome, kad projektuojama tikrai nemažai naujų statinių, ir jei ne pandemija, statybos sektorius gyventų visai neblogą laikmetį. Tačiau šiuo metu matome sumažėjusius poreikius nei ankstesniais metais ir manome, kad dalis statybininkų apskritai baigs su blogesniais rezultatais“, – Eltai teigė jis.

D. Gedvilas taip pat pažymėjo, kad dėl pandemijos sukeltos krizės daliai statybininkų gali tekti baigti projektus dempinguotomis kainomis.

„Konkurencija šiuo metu yra pakankamai didelė, kainos nerealiai mažos, ir dalis statybininkų, kurie prisiima įsipareigojimus mažomis kainomis gali neišgyventi. Gali būti taip, kad pavasarį darbo jėgos kaštai dar labiau pakils ir statybininkai pabaigs statyti dempinguotomis kainomis. Daug kam gali nepavykti, daug kas patirs didelius nuostolius“, – teigė jis.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai 6,3 proc. (1,1 tūkst.) daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Pasak Statistikos departamento, labiausiai – 0,9 tūkst. – laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse – 0,6 tūkst. mažiau nei antrąjį ketvirtį.