- Gintarė Kavaliauskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.
Vitalijus – komunikabilus, todėl darbas su žmonėmis jam vienas malonumas. Darbo atmosfera draugiška, o ir užsidirba nemažai.
„Geri arbatpinigiai, gera darbo atmosfera čia. Vadovė labai faina, suteikia geras darbo sąlygas“, – kalbėjo padavėju dirbantis Vitalijus.
Vitalijui tik 24-eri, o jau pakeitė 14 darbų. Visgi vaikinas įsitikinęs, kam gi sėdėti viename darbe, jei gali išbandyti save ir kitose srityse.
„Man asmeniškai tai yra senas požiūris, kur jei tu įsidarbinai, tai dirbk visą gyvenimą. Manau, kad turi ieškoti savęs, pradirbti daug darbų. Daug „suvalgyti“, kad žinotum, ko tau reikia ir kas esi gyvenime“, – įsitikinęs Vitalijus.
LNK stop kadras.
Tačiau save randa ne visi. Nedarbo lygis šalyje siekia beveik 9 proc., o ieškančiųjų darbo – 9 tūkst. daugiau nei pernai.
„Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 157 tūkst. bedarbių, iš jų apie 81 tūkst. bedarbių gauna nedarbo draudimo išmoką“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Bedarbiams kitų metų biudžete numatyta apie 500 mln. eurų. Daugiau bedarbių reiškia ir susidariusį nedarbo socialinio draudimo deficitą.
„2025 metais bus apie 28 mln. eurų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
LNK stop kadras.
Deficitą greičiausiai teks dengti iš kitų pinigų, skirtų pensijai, ligos ar motinystės išmokoms. Ministerijai kyla klausimas, kodėl bedarbių daugėja? Viena priežasčių – įtariamas piktnaudžiavimas išmokomis, ypač tarp jaunimo. Nedarbo išmoka maksimaliai mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius jos suma mažėja. Detaliai išnagrinėję išmokos sistemą, jos gavėjai naudojasi teikiamais privalumais.
„Jaunimas pasiima vadinamą grietinėlę pirmus 2–3 mėnesius. Dažniau keičia darbus, jie tiesiog pasinaudoja įstatymo leidžiama garantija, turėdami pakankamą draudimo stažą, kad gautų 2–3 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – aiškino V. Kalinauskas.
Laisvų darbo vietų yra apie 16 tūkst., tačiau daugiausiai jų – pramonės srities įmonėse. Darbdaviai sako stebintys panašias tendencijas. Jaunimas viename darbe ilgai neužsibūna.
„Jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimo yra gana aukšti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė–analitikė Eglė Stonkutė.
Dažnas renkasi bedarbio išmoką, nes pašalpos suma mažai skiriasi nuo minimalaus atlyginimo. Be to, bedarbiams taikomos ir lengvatos, pavyzdžiui, šildymo.
„Santykinai šiek tiek daugiau pinigų matomai atrodo geresnė versija, negu taip įsivaizduojant dirbti nuo aštuonių iki penkių, kaip yra įpratę šiek tiek vyresni darbuotojai“, – svarstė E. Stonkutė.
LNK stop kadras.
Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su darbdaviais, taigi, darbo ieškantys pasiūlymų sulaukia. Du kartus per metus jų atsisakę, išmokos netenka. Vis dėlto, ir tokiu atveju sugeba rasti išeičių.
„Girdime, kad iš Užimtumo tarnybos atsiųsti kai kurie darbuotojai prašo tiesiog pasirašyti, jog yra netinkami darbui tam, kad galėtų toliau likti Užimtumo tarnyboje“, – tvirtino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.
Pramonininkų konfederacijos ekonomistė atskleidžia ir dar vieną piktnaudžiavimo būdą.
„Piktnaudžiauja ir sveikatos išmokomis, tai yra biuleteniais. Juos išsiima gana lengvai, gana greitai, jų ima santykinai daugiau nei vyresniosios kartos darbuotojų. Į tą greičiausiai reikėtų atkreipti dėmesį“, – įsitikinusi E. Stonkutė.
Ministerijai daugiausiai nerimo kelia asmenys, nedarbo išmoką gaunantys pakartotinai.
„8 proc. išmokų gavėjų, pasinaudoja daugiau kaip keturis kartus per penkerius metus“, – teigė V. Kalinauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Su profesinėmis sąjungomis šis klausimas aptartas Trišalėje taryboje. Svarstyta, ar nederėtų išmoką mažinti, galbūt mokėti trumpesnį laiką. Lietuvos verslo atstovai tikina, kad bedarbių būtų mažiau, jei Lietuva daugiau investuotų į darbuotojų perkvalifikavimą.
„Lietuva yra Europos Sąjungos pabaigoje. Skiriame nepakankamai, todėl logiška būtų galvoti apie aktyvesnį darbuotojų perkvalifikavimo mokymą, daugiau lėšų skirti būtent šiai funkcijai“, – nurodė verslo konfederacijos generalinis direktorius Emilis Ruželė.
Nemažai jaunų žmonių, kaip teigia E. Ruželė, darbo neranda būtent dėl įgūdžių stokos. Kvalifikacijos kėlimo mokymai padėtų ne tik rasti darbą, bet ir išvengti atleidimų.
„Jeigu pašalpos kažkuria prasme būtų labiau siejamos su dalyvavimu mokymuose, perkvalifikavime, tai galbūt būtų vienas iš būdų spręsti egzistuojančias problemas“, – įsitikinęs E. Ruželė.
Ministerija žada peržiūrėti išmokų skyrimo tvarką ir prireikus teikti įstatymo pataisas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka1
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu14
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...