- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje pernai trečią ketvirtį sudarė 284,4 mln. eurų, praneša Statistikos departamentas.
Išaugusios reinvesticijos, siekiančios 429,2 mln. eurų, atsvėrė nuosavybės (112,9 mln. eurų) ir skolos priemonių (31,9 mln. eurų) sumažėjimą.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų trečią ketvirtį Švedijos kapitalo įmonėse investicijos didėjo 70,4 mln. eurų, Honkongo – 58,1 mln. eurų, Lenkijos – 54,2 mln. eurų ir Šveicarijos – 46,2 mln. eurų. Tuo metu sumažėjo investicijų iš Jungtinės Karalystės (69,3 mln. eurų) ir Latvijos (39,6 mln. eurų) kapitalo įmonių.
Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausios investicijos – 116,9 mln. eurų – užfiksuotos finansinės ir draudimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse. Variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonėse investicijos siekė 110,2 mln. eurų. Investicijos mažėjo ir siekė 16,8 mln. eurų transporto ir saugojimo veiklos įmonėse.
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, trečią ketvirtį pernai, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 19,4 proc. ir sudarė 462,7 mln. eurų. Iš jų dividendai sumažėjo 83,6, reinvesticijos – 4 proc. ir atitinkamai sudarė 18,6 mln. ir 429,2 mln. eurų. Daugiausia TUI pajamų teko Švedijos (103,9 mln. eurų), Honkongo (52 mln. eurų) ir Nyderlandų (43,3 mln. eurų) investuotojams.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 2,8 proc. ir praėjusių metų rugsėjo 30 dieną sudarė 19,1 mlrd. eurų, arba 39,1 proc. BVP. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 6 827 eurai TUI. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,4 mlrd. eurų), Estija (2,7 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,3 mlrd. eurų). Daugiausia Lietuvoje investuota į finansinės ir draudimo veiklos (5,1 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3,3 mlrd. eurų) įmones.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje sudarė 68,6 mln. eurų, tai nulėmė padidėjusios investicijos į nuosavybės priemones (36,7 mln. eurų) ir reinvesticijas (32,2 mln. eurų). Didžiausi teigiami investicijų srautai užfiksuoti Estijoje (37,3 mln. eurų) ir Latvijoje (32,3 mln. eurų), o neigiami – Švedijoje (18,4 mln. eurų) ir Baltarusijoje (15,6 mln. eurų). Didžiausi investicijų srautai buvo finansinės ir draudimo (22,4 mln. eurų) veiklos įmonėse.
TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 43 mln. eurų. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (24,5 mln. eurų) ir Estijoje (18,7 mln. eurų), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (25 mln. eurų).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje pernai rugsėjo 30 dieną buvo 4,5 mlrd. eurų. Lietuvos TI į ES valstybes nares sudarė 87,6, į euro zonos šalis – 73,7 proc. visų Lietuvos TI užsienyje. Daugiausia investuota Latvijoje (1 mlrd. eurų), Kipre (856,2 mln. eurų) ir Estijoje (845,3 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...