- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. Dėl jų trūkumo kai kurios įmonės pasiruošusios apmokyti nieko apie programavimą neišmanančius jaunuolius. Kokios dar specialybės Lietuvoje šiuo metu paklausiausios?
Nebežino, kaip sudominti programavimu
Personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius teigia, jog programuotojai yra bene pati reikalingiausia specialybė, nes darbo rinkoje labiausiai dominuoja IT specialistų poreikis.
„Nuo programuotojų IT specialistų grandyje nedaug atsilieka testuotojai, sistemų administratoriai, sistemų analitikai, IT projektų vadovai ir kiti. Daugumai šių specialistų sudarytos puikios darbo sąlygos: aukšta alga, lankstus darbo grafikas, modernūs biurai patogiose vietose, sveikatos draudimas ir t. t. Todėl įmonės, toliau matydamos IT specialistų poreikį, vis sunkiau suranda naujų kelių, kaip juos pas save pritraukti“, – aiškina K. Blaževičius.
Kalbėdamas apie kitų veiklos sričių poreikius, specialistas išskiria gamybos darbus. Antroje vietoje po IT darbuotojų dažniausiai ieškomų sąraše jis įrašytų būtent inžinierius. Toliau, anot jo, penketuką sudaro NT srities (statybos darbų vadovai, statybų direktoriai ir t. t.) ir finansų (analitikai, darbo užmokesčio apskaitos) specialistai bei pardavimų inžinieriai, t. y. vadybininkai, turintys konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, pramonės automatikos.
Dauguma jų atitinka ir Lietuvos darbo biržos pateikiamą paklausiausių profesijų sąrašą. Kas mėnesį atnaujinami duomenys išskiria dešimt specialistų tipų, kuriems rasti darbą turėtų būti paprasčiausia: reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnautojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, slaugos specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, buhalteriai, elektros inžinerijos technikai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai ir statybos vadovai.
Sunkiausia – smulkiajam ir vidutiniam verslui
„Indigroup“ vadovas pastebi, jog darbuotojų trūkumas yra ypač opi problema mažesnėms įmonėms, negalinčioms paklausiam specialistui pasiūlyti didesnės algos ar tokių pačių privilegijų kaip milijoninės kompanijos.
„Smulkusis ir vidutinis verslas gali pasiūlyti gerokai greitesnį augimą ir, jei pakanka organizacinės struktūros, greitesnį kilimą karjeros laiptais. Deja, to ne visada pakanka, nes stambioje įmonėje dirbantis darbuotojas lygins esamas ir naujai gaunamas vertes. Jei naujosios vertės yra tik nominalios, pavyzdžiui, žadamas augimas ir karjera, to gali nepakakti“, – aiškina K. Blaževičius.
Praktika rodo, jog didžiosiose įmonėse vyraujanti monotonija kartais priverčia specialistus ir vadovus ieškoti mažesnio komforto būsenos.
Ieškant labiau patyrusių specialistų ekspertas pataria smulkesniam verslui išnaudoti savo pranašumus: „Į pagalbą reikėtų pasitelkti būtent faktines vertes: jei samdomas vadovas – jam gali tekti įmonės akcijų dalis, jei specialistas – daugiau savarankiškumo, galimybė formuoti savo komandą. Praktika rodo, jog didžiosiose įmonėse vyraujanti monotonija kartais priverčia specialistus ir vadovus ieškoti mažesnio komforto būsenos“, – sako personalo atrankos įmonės vadovas.
Tuo tarpu bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Vilija Šveikauskienė ragina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus naudotis specialiai jiems skirtomis priemonėmis, leidžiančiomis kelti tiek paties darbuotojo, tiek visos įmonės kvalifikaciją. Tai gali padėti darbdaviams surasti sau tinkamą specialistą ir kartu motyvuoti darbuotojus aiškiomis nuolatinio tobulėjimo galimybėmis.
„Viena tokių priemonių – „Kompetencijų vaučeris“, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ji sudaro galimybes įmonėms geriau prisitaikyti prie besikeičiančių įmonės poreikių keliant ar net keičiant darbuotojų kvalifikaciją. Dalis patirtų mokymo išlaidų sumos jų pabaigoje darbdaviui kompensuojama. Tai – be galo naudinga, nes retas darbuotojas gali išlikti konkurencingas, turėdamas tik kadaise įgytą kvalifikaciją, jos netobulindamas ir neatnaujindamas savo žinių“, – teigia V. Šveikauskienė.
„Kompetencijų vaučeriui“ paraišką teikti gali ne trumpiau nei vienerius metus veikiančios ir ne mažiau kaip šešis mėnesius iki paraiškos pateikimo apdraustųjų darbuotojų turėjusios įmonės. Vienai įmonei darbuotojų mokymo išlaidoms kompensuoti skiriama iki 4 500 eurų. Gavus teigiamą INVEGA įvertinimą, įmonė iš viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ svetainėje pateikto mokymų programų sąrašo gali pasirinkti jai reikalingą ir vienerių metų laikotarpiu siųsti darbuotojus mokytis. Pasibaigus mokymams, INVEGA įmonėms kompensuoja nuo 70 iki 80 proc. pagal fiksuotąjį valandinį įkainį apskaičiuotų mokymosi išlaidų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP10
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...