- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip dešimtmetį mėsinius galvijus auginanti Ingrida Gulbinienė iš Šiaulių rajono visuomet svajojo dirbti nepriklausomai nuo supirkėjų. Ji norėjo pati, o ne per tarpininkus, tiekti galutinį produktą klientams. Dabar, gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramą, ūkininkė pagaliau galės įgyvendinti seną svajonę.
Patirties sėmėsi Vokietijoje
Mintis užsiimti mėsine galvijininkyste I. Gulbinienei ir jos vyrui kilo dar 2008-aisiais. „Ieškojome alternatyvų verslui. Suradome išmanantį žmogų, kelis kartus važiavome į Vokietiją, aplankėme nemažai vietinių ūkių. Domėjomės ir sprendėme, kas mums geriau: ar auginti galvijus veislei, ar mėsai. Pasirinkome pastarąjį variantą, nes Lietuvos rinkai jis yra kur kas tinkamesnis“, – pasakoja moteris.
Vokietijoje ūkininkai įsigijo ir savo pirmuosius galvijus: karves, veršelius, bulius. Verslas startavo.
Viskas sekėsi neblogai, išskyrus tai, kad Gulbinai visad norėjo būti šeimininkais visoje grandinėje, nuo pat galvijo užauginimo iki mėsos pardavimo, tačiau tam reikėjo tinkamos technikos ir įrangos.
„Su mėsos pardavimu yra panašiai, kaip ir su pieno: supirkėjas tau moka tiek, kiek moka. Privalai prisitaikyti, savų taisyklių neįvesi, todėl puikiai supratome: jei norime eiti pirmyn, didinti savo pajamas, turime galvoti apie savą produkcijos realizaciją“, – tvirtina I. Gulbinienė.
Nereikia bijoti ar dvejoti
Čia moteriai padėjo NMA teikiama parama – ji Gulbinams skirta ūkyje užaugintos mėsos perdirbimo cecho įrengimui. Darbai dar tik startuos, tačiau moteris jais džiaugiasi jau šiandien. „Turėsime savo skerdyklą ir mėsos išpjaustymo cechą su brandinimu. Taigi pagaliau bus visas pilnas ratas: nuo produkcijos atsiradimo iki galutinio kliento. Turėdami cechą galėsime gaminti daugiau ir įvairesnės produkcijos: galėsime rūkyti dešras, gaminti sardeles ir panašiai“, – džiaugiasi ūkininkė.
Paraiškos pildymas, pasak jos, ėjosi sklandžiai ir paprastai. NMA specialistai buvo geranoriški, kuomet reikėjo – paaiškino, patarė, padėjo.
„Tikrai rekomenduočiau nebijoti, nedvejoti ir kreiptis dėl paramos. Kai finansavimas siekia 50 ar 70 proc., tai tikrai labai rimta parama, ypač pradedantiems ūkininkams“, – įsitikinusi I. Gulbinienė.
Pats laikas teikti paraiškas
NMA specialistė Ana Suboč sako, jog visi, planuojantys modernizuoti savo ūkius, kviečiami kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – paraiškos renkamos nuo lapkričio 3 iki 30 d.
„Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams: pieninei galvijininkystei – 27 mln. Eur, kiaulininkystei – 6,2 mln. Eur, paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 6,2 mln. Eur, mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę – 3,1 mln. Eur, o sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 8 mln. Eur“, – vardija A. Suboč.
Jos teigimu, dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų.
Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. Eur (reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Projektui – iki 300 tūkstančių eurų
NMA specialistė pažymi, jog teikiamos paramos intensyvumas yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų arba įgyvendinimo taisyklėse numatytas atvejais gali būti padidintas 20 proc. punktų.
Pasak A. Suboč, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, 900 tūkst. Eur. Susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 1,3 mln. Eur.
Paraiškos priimamos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...