Policija taip pat sumoka

Pareigūnai neabejodami teigia, kad pastaruoju metu pranešimų apie apiplėšimus, kurių metu aukos prarado telefonus, padaugėjo ketvirtadaliu, lyginant su ankstesniais metais.

Šis nenormaliai išaugęs rodiklis, pasak pareigūnų, byloja apie gudravimo mastą, siekiant gauti draudimą.

Nerimas dėl padidėjusio nusikalstamumo privertė pareigūnus ieškoti šio reiškinio priežasčių. Tada ir paaiškėjo, kur šuo pakastas.

Policija nėra pamestų daiktų paieškos biuras. Pareigūnai gali nustatyti telefono buvimo vietą, bet ši paslauga kainuoja.

"Tą patį gali padaryti telekomunikacijų bendrovių operatoriai. Tačiau už tai jiems reikia sumokėti, o policija jokio mokesčio už paieškas neima, nors Policijos departamentas už paslaugą sumoka telekomunikacijų bendrovėms. Šie pinigai galėtų būti leidžiami rimtiems nusikaltimams išaiškinti, o ne pamestiems daiktams ieškoti", – piktinosi G.Mačiulaitis.

Radėjui buvo nesmagu

Kiekvienas išmaniojo telefono naudotojas gali parsisiųsti programėlę, kuri leidžia per atstumą matyti, kur aparatas yra.

Taip atsitiko merginai, kuri, praradusi telefoną, nešiojamojo kompiuterio ekrane matė, kur juda jos daiktas. Ji paprašė policininkų pagalbos, nes negalėjo nustatyti, kurioje konkrečiai mašinoje yra žmogus, turintis jos telefoną, o ir nustačiusi tą asmenį negalėtų pareikalauti atiduoti jos daikto.

Mergina baiminosi, kad pėdsakas gali netrukus nutrūkti, nes baterija buvo beišsikraunanti.

Policininkai sėdo į mašiną ir nusekė turimais pėdsakais. Tačiau pakeliui telefono signalas dingo.

Po paros signalas atsigavo Šernų soduose. Policininkai pasibeldė į duris ir ėmė kalbinti merginos telefonu besinaudojusį jaunuolį. Jis tvirtino šį daiktą radęs.

Tai buvo geranoriška policininkų pagalba. Vaikinas pakliuvo į nesmagią situaciją.

"Kitą kartą pigiau yra padėti žmogui atgauti jo daiktą, nei vykdyti ikiteisminį tyrimą, o tai neretai kainuoja kur kas brangiau, – teigė A.Misevičius. – Dabar kaskart, kai tik kyla bent menkiausia abejonė, labai nuoširdžiai pasikalbame su pareiškėjais, įspėdami juos apie atsakomybę. Taip pat viliamės, kad pardavėjai neberagins klientų meluoti, o ir šie labai atidžiai pasiskaitys draudimo sąlygas."

Šios sąlygos paprastai skelbia, kad paliktas be priežiūros ar tinkamai neprižiūrėtas telefonas, net jei jis buvo rankinėje ar rūbo kišenėje, nėra laikomas saugiai ir draudimas vagystės atveju negalios.

Tas pats atsitiks, jei žmogus apvagiamas bibliotekoje, parke, restorane, palapinėje, parduotuvėje, bare, naktiniame klube ar viešajame transporte.

Daugelis draudimo kompanijų neatlygina patirtos žalos, jeigu per septynias dienas nuo įvykio apie jį nepranešta policijai, o telekomunikacijų bendrovei – per dvi paras.