Neprisiminė, ar buvo apiplėštas

Kol kas žmonės, pamelavę apie nebūtą nusikaltimą, nebuvo griežtai nubausti. Šiemet keli tokie tyrimai nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

Kitiems melagiams buvo skirtos baudos.

Bylos baigtis, pasak policininkų, kaip ir kitų nusikaltimų atvejais, priklauso nuo jį padariusio asmens biografijos, požiūrio į savo poelgį bei visų aplinkybių.

Šį pavasarį vyras pranešė vėlai vakare pakeliui namo buvęs užpultas trijų asmenų ir praradęs brangų telefoną.

Pareigūnams beveik nekilo abejonių jo žodžių teisumu – vyras buvo sumuštas.

Bene tą pačią dieną šuniuką vedžiojusi klaipėdietė rado veikiantį telefoną ir atnešė jį į policiją. Būtent tą vietą nurodė neva apiplėštas vyras.

Pasirodo, jis buvo toks girtas, kad nebeprisiminė, kad nugriuvo ir išbarstė kišenių turinį. Jo rūbai buvo purvini, o kūnas sužalotas, todėl ryte žmogus ir pamanė, jog buvo užpultas, pargriautas ir apvogtas.

Kai pareigūnai jam išdėstė labiausiai tikėtiną įvykių seką, vyras pripažino, kad viskas veikiausiai buvo būtent taip.

Tuo atveju melagingu pranešimu klaipėdietis nebuvo kaltinamas, nes policininkai patikėjo, kad jis pats nežinojo, kas jam atsitiko.

Pareigūnai juokaudami teigė padėję jam atgaivinti atmintį.

Nori naujesnio modelio

Neseniai pareigūnai išsiaiškino kelis atvejus, kai vaikai melavo susidūrę su peiliais ginkluotais plėšikais.

Tikroji tiesa buvo kur kas banalesnė – tėvų padovanotus telefonus jie, padedami suaugusiųjų, pardavė lombarduose, o gautus pinigus išleido malonumams.

Ne kartą vaikai gudravo vien todėl, kad norėjo iškaulyti iš tėvų naujesnio modelio aparatą.

Kitas nesenas atvejis – jauna moteris pranešė policijai, kad jai iš rankų buvo pagrobtas telefonas. Įtariamąjį ji apibūdino labai abstrakčiai.

Kai pareigūnai nustatė, kur paskutinį kartą užfiksuotas jo signalas, paaiškėjo, kad nukentėjusioji sakė netiesą. Telefonas buvo fiksuotas už penkių kilometrų nuo jos nurodytos vietos.

"Tai buvo klasikinis atvejis, kai moteris prarado telefoną ir kreipėsi į jo pardavėjus. Ji papasakojo pametusi aparatą ir paklausė, kaip galėtų gauti draudimo išmoką arba kitą telefoną. Telekomunikacijų įmonės vadybininkė tada jai be užuolankų paaiškino, kad nuostolių įmanoma išvengti tik trimis atvejais: telefoną ji turėjo prarasti per atvirąją vagystę, iš patalpų ar automobilio arba įvykdant smurtinį nusikaltimą – apiplėšimą. Jeigu įvykis neatitinka vienos šių sąlygų, draudimas negalioja", – pasakojo Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkas Albinas Misevičius.

Atviroji vagystė yra nusikaltimas, kai įtariamasis pagrobia daiktą nukentėjusiajam matant ar net pačiumpa jam iš rankų nenaudodamas smurto.

Melą išduoda net mimika

Praktika rodo, kad nežinia, kur, kaip ir kada praradę telefonus žmonės kreipiasi į bendrovę, kurioje juos įsigijo bei apdraudė, ir išgirsta, kad jo praradimo aplinkybės neatitinka draudimo sąlygų.

Kai kurie vadybininkai užuominomis, o esama ir tokių, kurie tiesiogiai pataria, kreiptis į policiją ir nurodyti draudimo sąlygas, atitinkančias telefono praradimo aplinkybes.

Taip suteikiama viltis, kad dingusį daiktą pareigūnai ras, o jei tai ir nepavyktų, atsirastų pagrindas įvykdyti draudimo sąlygas.

Taip žmonės raginami ir net stumiami daryti nusikaltimą.

Panašių kaip du vandens lašai pranešimų apie nusikaltimus antplūdis prasidėjo tada, kai telefonų pardavėjai pradėjo klientams aiškinti, jog policija gali nustatyti, kur yra prarastas telefonas.

"Daugybę kartų kalbėdami su žmonėmis girdėjome, kad sakyti netiesą juos pamokė vadybininkai. Ir kreipdamiesi į policiją jie žino, kad meluoja. Pareigūnams labai sunku nustatyti tikrąsias telefono praradimo aplinkybes. Bet mes turime galimybę tai padaryti. Pastaruoju metu stengiamės didesnį dėmesį skirti nukentėjusiųjų apklausai. Patyręs pareigūnas iškart mato, kai žmogus sako netiesą. Tai padeda išsiaiškinti kontroliniai klausimai, kūno kalba, visa veido mimika. Būdų atpažinti melagį yra daug", – pasakojo Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.

Neretai įtarti žmogų meluojant verčia jo nurodytos aplinkybės. Kai asmuo aiškina, kad rado išdaužtą automobilio langą ir pasigedo telefono bei pinigų, iškart kyla abejonių jo žodžių teisingumu.

Vagis neturi laiko knaisiotis po rankinę ir nusikaltimo vietoje rinktis, ką verta imti, o ko ne. Jis stveria rankinę ir bėga.

Tik pasiekęs saugią vietą išsirenka, kas jam reikalinga, o tai, kas nedomina, paprasčiausiai numeta.

Gegužę būta atvejo, kai žmogus, įspėtas apie atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, persigalvojo.

Norėdamas pranešti apie jam iš rankų nepažįstamojo išgriebtą telefoną, vyras atidžiai išklausė įspėjimo, tarstelėjo: "Aš pagalvosiu", apsisuko ir nebegrįžo.