- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausį siekia 4,77 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM) ir, palyginti su praeitų metų sausiu, mažėja 13,27 proc.
Kaip praneša Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), palyginti su gruodžio mėnesiu, kaina didėja 2,36 proc.
Tarp penkių didžiųjų miestų sausį mažiausia už šilumą moka Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai, teigiama pranešime.
Sausį, palyginti su gruodžiu, šilumos kaina nežymiai (0,97 proc.) mažėja „Klaipėdos energijos“ aptarnaujamiems vartotojams (sausį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų mėnesiu, kaina mažėja 13,87 proc.). „Panevėžio energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 3,20 proc. (per metus kaina mažėja 13,41 proc.), „Vilniaus šilumos tinklų“ aptarnaujamiems vartotojams – 3,27 proc. (per metus kaina mažėja 14,75 proc.), „Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams – 4,38 proc. (per metus kaina mažėja 16,25 proc.), „Šiaulių energijos“ aptarnaujamiems vartotojams – 4,86 proc. (per metus kaina mažėja 11,38 proc.).
Šilumos kainų pokytį didžiuosiuose miestuose, pasak tarybos, iš esmės lėmė kuro (biokuro ir gamtinių dujų) bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kainų pokyčiai.
Visos Lietuvos mastu sausį mažiausia už šilumą moka „Utenos šilumos tinklų“ aptarnaujami vartotojai (4,12 cento už kWh su PVM), daugiausia – „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (9,09 cento už kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
Sausį, palyginti su praeitų metų gruodžiu, dėl mažesnių biokuro kainų ir pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 6,59 proc. (0,49 cento už kWh su PVM). Dėl mažesnių šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo sąnaudų „Plungės šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kaina mažėja 5,52 proc. (0,39 cento už kWh su PVM).
Į sausio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė lapkričio mėnesio biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 145 eurai naftos ekvivalentu (tne) yra 4,99 proc. didesnė nei į gruodžio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė praeitų metų spalio mėnesio biokuro kaina (138,11 euro tne).
Į sausio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (427,72 euro tne), palyginti su į gruodžio šilumos kainas įskaičiuota (400,69 euro/tne), didėja 6,75 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...