Leidimų pajamos sugrįžta

Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas teigė, kad vien per 2016 metų 10 mėnesių Lietuvos valstybė iš mėgėjiškos žūklės, įskaitant mokesčius, baudas ir išpirktus leidimus gavo 5,65 mln. eurų pajamų. O, tarkim, 2013 metais tos pajamos siekė net 7,59 mln. eurų. Tiesa, tais metais didžiąją dalį – net 3,99 mln. eurų sudarė baudos ir išieškota žala už sugautas žuvis. Didesnė dalis tų pinigų nukeliauja į valstybės biudžetą.

Tiesa dalis jų ir sugrįžta atgal. Siekiant pritraukti daugiau žvejų mėgėjų, dalis už leidimus surinktų pinigų naudojama Lietuvos vidaus vandens telkiniams atstatyti. Vykdomas žuvų veisimas kuriam naudojamos Aplinkos ministerijos iš meškeriotojų surinktų leidimų lėšų dalis. 2014-2015 metais tam panaudota 724 tūkst. eurų, 2015- 2016 metais – 356 tūkst. eurų. Dar 803 tūkst. eurų, skirti žuvų įveisimui nebuvo panaudoti, nes po viešųjų pirkimų konkursų neatsirado žuvų mailiaus augintojų.

Kita sritis yra žvejybai tinkamų vietų parengimas. Sudarytas Lietuvos mėgėjiškos žvejybos vietų žemėlapis. Prie didžiausių Lietuvos ežerų įrengiamos žvejybos valčių nuleidimo vietos. 20-ai valčių įrengimo vietų ežeruose įrengti buvo skirta 580 tūkst. eurų parama. 

Lietuvos žuvininkystės tarnybos duomenimis, iš profesionalios žvejybos Baltijos jūroje per visus 2016 metus gauta 5,6 mln. eurų pajamų. Ir iš tos sumos į valstybės biudžetą nubyrėjo „ašaros“, nes iš gautų pajamų žvejai dar turėjo eksploatuoti laivus, mokėti atlyginimus žvejams. Laikoma, kad dar pusę milijono eurų pajamų per 2016 metus gavo priekrantės žvejai. Bet čia išlaidos dar didesnės – priekrantėje dirba 55 įmonės su 64 laivais ir keliais šimtais žvejų.

Mokesčiai iš žvejybos veiklos

Mėgėjiškos žūklės žvejų armiją Lietuvoje sudaro apie 180-200 tūkst. žmonių. Nes per metus tiek yra išduodama mokamų mėgėjiškos žvejybos leidimų. Tiesiogiai už leidimus gaunamos lėšos kasmet siekia apie 1,6-1,8 mln. eurų.

Žvejų mėgėjų armija gerokai padidėjo, kai kuriuose ežeruose buvo uždraustas profesionalios žvejybos verslas, kurio pajamos buvo abejotinos, o vandens telkinių alinimas didelis.

Laikoma, kad dabar, po intensyvios verslinės žūklės jau atsistatė vidaus vandens telkiniai, daugėja trofėjinių laimikių, kuriems gaudyti galima pritraukti turistus iš užsienio. 

Už mėgėjiškos žūklės dar stovi ištisa su žvejyba susieta industrija – įrankių gamyba, meškerių, įrangos aprangos ir kitų priemonių pardavimas, mėgėjiškos žūklės žiniasklaidos veikla, iš dalies ir kaimo turizmas, kur siūloma pramoga yra mėgėjiška žūklė.

S.Mikalausko duomenimis, mėgėjiškos žūklės sektorius per metus valstybei sumoka 13,5 mln. eurų įvairių mokesčių.

Žvejai mėgėjai kelia tikslą, kad Lietuvoje būtų iki pusės milijono žvejų mėgėjų. Norint tai pasiekti būtina smarkiai plėsti rekreacinę žūklę. Dabar yra dažni atvejai, kai turtingesni lietuviai beveik nežvejoja Lietuvoje, tačiau su malonumu vyksta į rekreacinę žvejybą Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje. Taip yra todėl, kad tose šalyse mėgėjiška turistinė žūklė smarkiai išvystyta.

Žvejybos sektoriaus pajamos

Anot S.Mikalausko, Lietuvoje veikia 9 žvejybos įrangos ir priemonių gamybos įmonės, kur dirba 68 žmonės. Jose per metus pagaminama produkcijos maždaug už vieną milijoną eurų.

Tačiau didžiausios pajamos yra iš žvejybos įrangos ir įvairių priemonių pardavimo. Žvejybos įrangos didmeninę prekybą Lietuvoje vykdo 36 įmonės. Jose dirba apie 180 darbuotojų. Didmeninės prekybos pardavimai per metus siekia apie 15 mln. eurų.

Dar didesnės – net iki 38 mln. eurų pajamos yra iš mažmeninės prekybos pardavimų. Lietuvoje yra apie 200 specializuotų žvejybos įrangos parduotuvių, neskaitant to, kad šia įranga prekiaujama ir didžiųjų prekybos centrų specializuotuose skyriuose. Žvejybos įrangos pardavimo sektoriuje iš viso dirba apie 500 žmonių.

Be prekybos žvejybos įranga itin svarbi su mėgėjiška žvejyba susieta sritis yra specializuotų žvejybos žurnalų (jų Lietuvoje yra 4) leidyba ir televizijos laidų (iš viso yra 3) kūrimas. Yra ištirta, kad žiniasklaidos priemonės iš specializuotos mėgėjiškai žūklei skirtos reklamos per metus gauna apie 300 tūkst. eurų pajamų.

Kol kas nėra tikslių duomenų, kiek per metus iš specializuoto žvejybos kaimo turizmo uždirba įvairios įmonės ir kiek žmonių dirba rekreacinės žvejybos sektoriuje. Vien Klaipėdoje ši veikla neša nemažas papildomas pajamas. Kasmet nemažai žmonių plaukia į Baltijos jūrą žvejoti menkių.