- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti.
Kaunietis Jonas Rimdeika žvejoja Nemune ne vienerius metus. Tačiau vyras sakė, kad pagauta žuvis bus tik trąša pomidorams. Jos iš Nemuno nevalgo. Tačiau visai kitaip būdavo, kai čia buvo galima žvejoti lašišas. Jau beveik dešimtmetį Kauno centre tai daryti uždrausta.
„Ir kam uždraudė? Žuvys išneršia, tegul jos plaukioja. Aš pats pensijoj, kodėl turiu sėdėt? Ką, iš pensijos pragyvensi? Žuvytę pasigauni, čia po pomidoru, čia pasikepi“, – kalbėjo žvejys J. Rimdeika.
Žvejyba uždrausta, nes saugomos lašišos. Esą jų neršto metu jos būdavo masiškai išgaudomos ir taip mažinama populiacija. Tačiau Žvejų taryba, siūlanti atšaukti draudimą, sako, kad žuvų elgesys pasikeitė.
„Lašišos plaukia į intakus, ten stabteli, apsiuosto, kurį laiką pastovi ir plaukia į intakus. Hesas seniai pastatytas, lašišoms Neris gaunasi kaip Nemuno tąsa, jos praeina kiaurai“, – šnekėjo draudimo žvejoti naikinimo iniciatorius Romualdas Žilinskas.
Be to, pačiame centre galima pagauti įspūdingų žuvų.
„Ten kimba labai įvairi žuvis. Draugas pagavo 38 kilogramų šamą. Ten plėšrūnams gera vieta“, – sakė R. Žilinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kita priežastis, kodėl draudimas atsirado – brakonieriavimas. Pasak žvejų, viduryje miesto pamatyti brakonierių dabar reikėtų labai pasistengti.
„Vidury miesto atsistos kažkas ir brakonieriaus, čia įžūlumo reikia turėt didžiausio“, – teigė R. Žilinskas.
Aplinkosaugininkai pritaria, kad nors brakonieriavimo atvejų pasitaiko, tačiau jau gerokai mažiau.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando piktybiškai žvejoti, bet tokių atvejų mažėja. Nėra, kad būtų reikšminga žala gamtai“, – nurodė Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.
Žvejai sako, kad dauguma žuvų pagaunamos ir paleidžiamos, nes Nemunas užterštas ir dažniausiai maistui tokia žuvis netinkama.
Anksčiau masiškai gaudydami lašišas brakonieriai jas žalodavo.
„Žuvis sugaunama už kūno. Dažniausiai naudojami trišakiai dideli kabliai, dalis sugaunama, dalis sužalojama. Draudimo tikslas buvo – apriboti žvejybą toje teritorijoje, kad nebūtų lašišinių žuvų žalojami ištekliai“, – šnekėjo D. Jurevičius.
Tačiau dabar tikinama, kad situacija pasikeitė.
„Reikšmingos žalos gamtai turėtų nebūti, jeigu vienas kitas atvejis pasitaikys, tas pats ir šiandien yra“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Pasak ministerijos, priežasčių draudimą vis dar palikti galiojantį nebeliko.
„Tikimės, kad iki to draudimo, kuris turėtų įsigaliot liepos pirmą dieną, turėtų būti atšauktas ir jau šiais metais nebegalios. Jau šiek tiek keičiasi požiūris į pačius žvejus. Tikimasi, kad jie laikysis reikalavimų“, – pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas Povilas Paukštė.
Jeigu draudimas žvejoti Kauno centre bus panaikintas, nuo liepos bus galima žvejoti nuo Santakos iki Žiemos uosto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...
-
„Pienocentro“ remontas: paskaičiavo, kokią žalą padarė rangovas
Pažeidžiant paveldosaugos reikalavimus „Pienocentro“ rūmus Kaune tvarkęs rangovas padarė 855 tūkst. eurų siekiančią žalą, kurią darbų vykdytojui siūloma atlyginti atkuriant fasadą, BNS nurodė Kultūros paveldo departamentas (KPD). ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Draudimas rūkyti balkonuose: kodėl kai kurie lieka nenubausti
Jau kelerius metus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę su prašymu, kad daugiabučio namo balkonuose būtų uždrausta rūkyti. Pasitaiko atvejų, kai toks sprendimas atšaukiamas. ...
-
Jaunuolių idėja nustebino pasaulį: fantastiškas jausmas padaryti tai, ko niekas kitas nepadarė
Iš mokyklos suolo – į nuosavą verslą. Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą akliesiems ir silpnaregiams ...
-
Po išpuolio prieš teisėją – kol kas jokių konkrečių siūlymų
Teisingumo ministerija tikisi vasario pradžioje gauti konkrečius siūlymus dėl skubiausių priemonių, būtinų teismų saugumo užtikrinimui. ...
-
Konvojus 73: IX forte sušaudytas ir vengrų muzikos virtuozas
Žydų kilmės kompozitorius Pal Hermann 1944 m. konvojumi iš Prancūzijos atvežtas į Kauno IX fortą ir netoli forto esančiame masinių žudynių lauke sušaudytas su kitais pasmerktaisiais. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Dvigubas tiltas: nuo žodžių iki gestų
Norėdami integruotis svetimoje šalyje atsidūrę klausos negalią turintys Ukrainos piliečiai turi įveikti dvigubą kliūtį: išmokti lietuvių ir lietuvių gestų kalbas. ...
-
Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?
Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau? ...