- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi ir daugiau, bet kalti tiekėjai – jų esą tiesiog per mažai. Plačiau – LNK reportaže.
Kainos tokios mažos, kad senjorei Elenai įžiūrėti reikia didinamojo stiklo.
„Blogai su kainomis. Be šito stiklo jau neįžiūriu skaičių. Kartais ne taip kažką nusiperku“, – sakė vilnietė Elena.
Gyventojų žvilgsnis į kainas akylas, mat jau pusmetį šios tai šoka į viršų, tai leidžiasi žemyn.
Po dviejų mėnesių pertraukos maistas ir nealkoholiniai gėrimai vėl atpigo 0,4 proc. – gyventojai nenulaiko šypsenų.
„Juokas“, – sakė senjorė.
„Nelabai ir suprasiu, ar prekė atpigo, ar ne“, – kalbėjo moteriškė.
Ekonomistai sako, kad kainos slops ir gruodį. Infliacijos neturėtų didinti degalų, šildymo ar net elektros kainos. Tačiau didelio kainų virsmo žemyn nebus.
„Tikrai negrįšime į pradinį kainų lygį. Pamatytume minus 2 proc., jei pas mus prasidėtų nuosmukis ir komplikuotųsi darbo rinka“, – sakė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Žmonės sako, kad visus metus pinga tie produktai, kurių ir taip perka mažai.
„Nelabai valgau tų kruopų, bet jos ir taip nebrangios“, – sakė senjorė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kainų stebėtojai sako, kad prieš šventes jau prasideda prekybininkų manipuliacijos. Dalis prekių brangsta tam, kad vėliau nuolaidos atrodytų didesnės. Pigiausių prekių krepšelis per mėnesį atpigo pusantro euro, bet paklausiausių produktų vidutinio krepšelio kaina pakilo net 1,8 euro.
„Dabar prasidėjo šioks toks kainų mažėjimas. Niekas nenori gauti fiziškai mažiau pinigų“, – sakė „Pricer.LT“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės.
Dėl kainų kaltas ne tik pardavėjas. „Norfos“ vadovas teigia, kad konkurencijos trūksta ir tarp produktų tiekėjų.
„Šiandien produktų pagaminama mažiau, nei yra paklausa. Žmonės, darykite, gaminkite, gal tada ir kainos mažės“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Nors Lietuva – ūkininkų kraštas, tačiau D. Dundulis teigia, kad jo tinklas turi tik keturis bulvių augintojus, o morkų – tik du.
Daržovių augintojai atkerta, kad su savo produkcija įtinka ne visiems prekybininkams, todėl žmonėms tenka rinktis iš mažesnės pasiūlos, o tai reiškia didesnes kainas.
„Natūralu, kad tu turi tenkinti jų reikalavimus prekybai. Jei tinklas nori gauti produkciją visus metus, tai tu turi investuoti milžiniškus pinigus į derlingumą, į sandėliavimą“, – sakė „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...