- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos pernai padidėjo beveik 26-iais procentais – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Europoje maistas taip pat brango, bet augimas siekė maždaug 12-lika procentų. Maisto ir Žemės ūkio organizacija prie Jungtinių tautų skaičiuoja, kad bendras maisto produktų indeksas praėjusį mėnesį toliau mažėjo. Mažėja, bet ne Lietuvoje.
Lietuvos kainų analize LNK reportaže dalijosi portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
– Jūs nematote duomenų, kad maisto kainos Lietuvoje mažėtų?
– Birželio mėnesį atliktas tyrimas parodė, kad yra tam tikras atsitraukimas. Bet kai mes pasinagrinėjame dėl ko, tai gaunasi, kad vienas prekybos tinklas labai užkėlė kainas gegužės mėnesį ir po to jas koregavo. Bet jeigu imtume prekybos tinklus po vieną, tai mes matytume, kad kainos tiesiog augo. Pagrindinis veiksnys – pieno produktai vos vos atpigo, o mėsos produktai pradėjo brangti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Maisto kainų augimas kūrena infliacijos laužą, dėl kurios kenčia žmonės, turintys paskolas. Prekybos centrai yra atsakingi, kad mes mokame daugiau nei kitur Europoje?
– Yra kainų grandinės ir jose galima pamatyti tam tikras tendencijas. Įvardintume tris šaltinius. Vienose kategorijose tai būtų gamintojai kartu su prekybininkais ir plius PVM. Kitose kategorijose prekybininkai plius PVM. Traukiantis žaliavoms, ūkininkai patiria didelį spaudimą, tuo tarpu tarpinės grandys neskuba piginti ir pelnai generuojami įspūdingi.
– Tai yra ne tik prekybininkai, bet ir perdirbėjai?
– Taip. Mes paskelbėme kai kurias kainų grandines savo socialinėse erdvėse. Geriausiai tai atspindi, kiek buvo uždirbama nuo produkto prieš karą, prieš žaliavų ir energetikos brangimą, ir kaip tai atrodo šių metų gegužės mėnesį. Vidutiniškai tai sudaro 40-50proc. kainos.
– Ar įmanoma padaryti kažką dėl to?
– Bazinis poreikis yra skatinti konkurenciją. Bet kuri vyriausybė gali imtis tam tikrų veiksmų. Prancūzijos Vyriausybė, kur infliacija buvo apie 6 proc. kalba apie tai, kad gamintojai, prekybininkai turi susiimti ir galvoti apie vartotojus, kalbama apie sankcijas. Priemonių tikrai yra. Matome, kad ne taip nukentėjusios šalys imasi tokių veiksmų.
– Dažnai iš valdžios girdime, kad negalima kištis į kainodarą. Ar yra kokių nors argumentų prieš?
– Adamo Smito teorija galioja. Bet kad ji veiktų, reikia laisvos rinkos. Šioje situacijoje yra tiesiog pareiga užtikrinti laisvą rinką, skatinti tarpvalstybinį prekių judėjimą, sudaryti sąlygas smulkiam verslui.
– Ar penki prekybos tinklai yra mažai, reikia daugiau konkurencijos?
– Mūsų tyrimas rodo, kad, dažnu atveju, reguliarios kainos yra vienodos visur. Tiesiog yra daromos akcijos nuo jų, kurios keliauja iš vieno prekybos tinklo į kitą. Požymio, kad yra konkurencija, nežiūrint į skaičių, nesimato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...