- Lina Navickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nė vienas šalies komercinis bankas nebankrutuos, litui devalvacija negresia, paskolos netrukus turėtų būti pigesnės – vakar Seime lyg maldą kartojo Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Ramino Seimo narius
Vakar į Seimą iškviestas šalies centrinio banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas vietoj planuoto pusvalandžio užtruko dukart ilgiau. Trumpai pristatęs pagrindinius 2008 m. šalies finansų sistemos rodiklius, vyriausias bankininkas buvo užverstas parlamentarų klausimų.
Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų frakcijos narys Arimantas Dumčius tiesiai R.Šarkino paklausė, ar jau reikėtų pasiskubinti litus keisti į eurus, nes esą jau niekas Lietuvoje nebetiki, kad litas nebus devalvuotas.
"Galiu tik pakartoti: jokio pagrindo lito devalvacijai nėra. Be to, toks žingsnis šalies problemų neišspręstų. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia tiek litų, kiek įsigyja valiutos. Visi išleisti litai yra apie 125–129 proc. padengti užsienio valiutos atsargomis ir auksu, – kantriai kelis kartus tautos išrinktiesiems aiškino Lietuvos banko vadovas. – Manyčiau, kad turėtume mažiau apie tai kalbėti, nes retai kuris pabando įsigilinti į šių žodžių prasmę".
Jis taip pat priminė, kad šalies yra prisiėmusi įsipareigojimus išlaikyti stabilų lito kursą, kol bus įvestas euras, ir tai, Šarkino nuomone, bus padaryta. Vis dėlto jis atsargiai pridūrė, kad tolesnis lito likimas priklausys nuo šalies ekonominės padėties: "Aišku, viskas priklausys nuo ekonomikos padėties. Kuo greičiau atsigaus ekonomika, tuo visiems bus geriau".
Kontroliavo, kiek reikėjo
Platesnės informacijos apie bankų veiklą pasigedęs Remigijus Ačas, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys, Lietuvos banko vadovą rėmė prie sienos, ar šis atsistatydins, jeigu kuris nors šalies komercinis bankas bankrutuos?
"Apie situaciją bankuose kalbėjau ne kartą ir buvo aiškiai pasakyta, kokia ji yra. Visi mūsų bankai vykdo nustatytus rizikos normatyvus. Jie yra gerai kapitalizuoti. Iki šiol joks bankas pagalbos neprašė. Parodykit, kurioj šaly taip buvo. Beveik visur tiekiama parama bankams. Žinoma, niekas nepadraustas nuo bankroto. Net ir Didžiojoje Britanijoje bankai per naktį bankrutavo. Bet kartoju – mūsų bankai dirba normaliai", – pabrėždamas kone kiekvieną žodį kartojo R.Šarkinas.
Jis, kaip centrinio banko vadovas, nebuvo linkęs prisiimti atsakomybės ir dėl anksčiau lengva ranka dalytų būsto paskolų, kurios daliai skolininkų jau tampa sunkiai pakeliama našta. Lietuvos bankas komercinius bankus esą prižiūrėjo, kaip ir numatyta įstatymuose. Tačiau Lietuvoje vis tiek kur kas mažiau paskolinta pinigų nei aplinkinėse šalyse.
Nebe tie laikai
Parlamentarai R.Šarkino klausinėjo, kodėl bankai sėdi ant pinigų maišų ir neskolina verslui, kodėl tarpbankinės palūkanos litais VILIBOR net kelis kartus skiriasi nuo tarpbankinių palūkanų eurais EURIBOR.
"Bankai normaliai skolino ir skolina. Jeigu normalus verslo projektas, galima gauti paskolą. Pakilus lito palūkanoms, sumažėjo ir paklausa. Aišku, bankai žiūri griežčiau. Bet padaugėjo ir atvejų, kad kai reikia grąžinti paskolą, įmonė subankrutuoja. Pasakyti, kad gali paskolas dalyti bet kam, nebe tas laikas", – teisino griežtą komercinių bankų politiką centrinio banko vadovas ir vylėsi, kad VILIBOR ir toliau mažės.
Jis akcentavo, kad įtampą finansų sistemoje galėtų sumažinti įkurtas Stabilizavimo fondo – tai būti papildoma garantija bankų veiklai. Tikimasi, kad artimiausiu metu toks projektas bus pristatytas Seime.
Premjeras spaudžia bankus
Premjeras Andrius Kubilius sako raginsiąs Skandinavijos bankus, kurie kontroliuoja 85 proc. Lietuvos komercinių bankų kapitalo, aktyviau skolinti šalies verslui ir gyventojams.
"Aš raginsiu tuos pačius skandinaviškus bankus drąsiau skolinti Lietuvos verslui, žmonėms pinigų, nes dabar matome kai kurių gal per didelių suvaržymų kreditavimo srityje, nes net ir gerai veikiantis verslas, turintis eksporto rinkas, išplėtotą gamybą, susiduria su didelėm problemom pasiskolinti iš bankų pinigų savo veiklai finansuoti", – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
Todėl, anot jo, Vyriausybė irgi planuoja imtis ekonomikos skatinimo priemonių.
"Šio plano ambicija didelė – sukaupti iki 4 mlrd. litų papildomų pinigų ir iš jų maždaug pusę skirti verslo kreditavimui. Skolinimosi galimybės tiek valstybei, tiek verslui būtų žymiai geresnės, jeigu Lietuvos valstybės finansų sistema turėtų aiškias stabilumo perspektyvas", – kalbėjo premjeras.
A.Kubilius teigė, kad Skandinavijos bankai turėtų būti suinteresuoti skolinti Lietuvos verslui.
"Teks atkreipti švedų kolegų dėmesį, kad tam tikra prasme šitaip sumažindami ir apribodami kreditavimą Lietuvoje, į ką jau atkreipė dėmesį daugelis Europos, Europos Komisijos ekspertų, Skandinavijos bankai pjauna šaką, ant kurios sėdi. Jeigu dėl tokio užveržto kreditavimo Lietuvos verslas susiduria ir susidurs ateityje su didelėmis problemomis, tai dėl to galų gale kentės tie patys bankai", – sakė Vyriausybės vadovas.
Premjeras pabrėžė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės didele dalimi priklauso nuo šalies rizikos vertinimo.
"Skolinimosi galimybės tiek verslui, tiek valstybei būtų daug geresnės, jeigu Lietuvos valstybės finansų sistema turėtų aiškias stabilumo perspektyvas. Tam mes skiriame ypatingą dėmesį - aš jau kalbėjau apie deficito sumažinimą 5 mlrd. litų. Jeigu to nebūtume padarę, tai akivaizdu, kad visi bankai žiūrėtų su dideliu nerimu į valstybės finansų sistemos perspektyvas ir skolinimasis būtų dar sudėtingesnis", – kalbėjo premjeras.
Kitą savaitę A.Kubilius vyksta į Švediją, kur susitiks su šalies vyriausybės bei finansų institucijų vadovais. Premjeras ketina kviesti Skandinavijos bankų atstovus dalyvauti Lietuvoje kuriamame Stabilizavimo fonde.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pateko į komisijos akiratį: užkliuvo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Skardžio elgesys
Seimo Etikos ir procedūrų komisija tirs Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžio elgesį dėl jo siūlymų, susijusių su vėjo energetika. ...
-
Prezidentas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą su viena sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda palaikytų susitarimo dėl gynybos atnaujinimą, jei parlamentinės partijos matytų tam poreikį. ...
-
Naujam keleivių išvykimo terminalui – ir pagyrimai, ir kritika: išbandė ir aktorius Audrius Bružas
Vilniaus oro uoste oficialiai atidarytas ilgiau nei 1,5 metų statytas naujas keleivių išvykimo terminalas. Jis kainavo apie 50 mln. eurų ir laikomas vienu pažangiausių pasaulyje. Senoje išvykimo salėje per metus bus įkurta keleivių poilsi...
-
Vyriausybė dėl žuvivaisos reikalų: perleidimas kitai ministerijai biudžeto lėšų nesutaupys
Vyriausybė siūlo nepritarti, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
Vyriausybė – už švelnesnę tvarką pasienio zonoje nei siūlo Seimo nariai
Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse 20 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Vyriausybė siūlo švelnesnę tvarką. ...
-
Seimo etikos sargai: Pranckietis galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Prieš Seimo rinkimus kailinių žvėrelių augintojų finansiškai paremtas parlamentaras Viktoras Pranckietis neturėjo teikti siūlymo atidėti šių fermų uždarymą, trečiadienį pareiškė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. ...
-
Paluckas: šio proceso metu elektra šalyje nedings net gedimų ar sabotažo atveju
Artėjant savaitgalio Baltijos šalių atsijungimui nuo posovietinės elektros sistemos, premjeras Gintautas Paluckas tvirtina, jog Lietuva yra pasiruošusi bet kokių grėsmių scenarijams – elektros tiekimas gyventojams būtų užtikrintas ...
-
Ruginienė ketina peržiūrėti leidimų dirbti su vaikais išdavimą: tai atrodo neteisinga
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad yra planuojama peržiūrėti šiuo metu su vaikais dirbantiems asmenims taikomą QR kodų tvarką, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo seksualinio smurto. Ministrė abejoja, ar &...
-
Didžiausias MMA po mokesčių Baltijos šalyse – Estijoje
„Swedbank“ specialistų atliktas darbo jėgos apmokestinimo Baltijos šalyse tyrimas rodo, kad didžiausias minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) po mokesčių yra Estijoje, o mažiausios darbdavių išlaidos darbo jėgai – Lietuvo...
-
Vyriausybė pritarė: nauji gamtinių dujų vartotojai turės mokėti daugiau
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų gegužės naujai prijungiami buitiniai gamtinių dujų vartotojai padengtų didesnę dalį prijungimo išlaidų. ...