- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę vėjo jėgainių elektros gamyba augo daugiau nei du kartus, ją papildė ir reikšminga saulės elektrinių generacija. Tai lėmė 53 proc. mažesnes elektros kainas Baltijos šalių regione, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Spalio 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 53 proc., nuo 131 iki 61 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Nors spalis prasidėjo su itin nedidele vėjo jėgainių gamyba, tačiau praėjusią savaitę jų generacija Lietuvoje ir Baltijos jūros regione sparčiai augo, tai lėmė mažėjusias elektros kainas. Įprastai spalio mėnuo būna vienas labiausiai vėjuotų mėnesių per metus, tačiau šis spalis greičiausiai taps išimtimi, nes vėjo elektrinės per pirmas 13 mėnesio dienų pagamino tik 90 GWh, pernai tuo pačiu laikotarpiu vėjo elektrinės pagamino 198 GWh.
Kartu matome sparčios saulės elektrinių plėtros rezultatus – jos generuoja reikšmingą elektros kiekį net ir rudens viduryje. Jei per pirmas trylika 2023 m. spalio dienų saulės elektrinės pagamino apie 24 GWh, tai šiemet per mažiau nei pusę mėnesio – jau apie 38 GWh“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc., nuo 233 iki 222 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 57 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 126 GWh elektros energijos, tai yra 27 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 99 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo ir eksporto santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 19 proc. Diferencijuojant šalies importą, 73 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 8 proc. – iš Latvijos, o likę 19 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats, kaip ir prieš savaitę. 82 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 18 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 23 proc. Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kurių specialybių atstovai yra paklausiausi: jų siaubingai trūksta
Šiandieninėje darbo rinkoje situacija sparčiai kinta – tiek darbuotojų paklausa, tiek siūlomi atlyginimai ir darbo sąlygos. Apie šiuos pokyčius, taip pat apie tai, kokių kompetencijų šiuo metu reikalauja darbdaviai, plačiau ...
-
Pristatė akciją „Radarom“ ir gautą dovaną: čia yra ne geras, čia superinis daiktas
Įmonė „NT Service“ akcijai „Radarom“ padovanojo 50 komplektų antidronų „Sky Wiper Moto“. ...
-
Ruginienė: suprantu, kodėl pensijų fondams buvo sunku išgirsti šią žinutę
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai. ...
-
Prezidentas apie itin svarbų įvykį: galiu visus nuraminti
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad savaitgalį numatytas Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europa įvyks sklandžiai, o gyventojai nepajus šio proceso. ...
-
Gynybą finansuoti nori limonadais?
Kas kelerius metus Lietuvoje svarstomas cukraus mokesčio įvedimas – šįkart gynybos finansavimui. Kaimyninės šalys Lenkija ir Latvija jau turi tokį mokestį. ...
-
Ministras žada taikyti „nulinio biudžeto“ metodą: ką tai reiškia
Siekiant šalies viduje rasti papildomų finansinių išteklių, įskaitant ir išlaidas gynybai, finansų ministras Rimantas Šadžius žada griežtai kontroliuoti dalį viešųjų finansų, taikyti nulinio biudžeto planavimą. ...
-
„Litgrid“: tai lėmė, kad rekordinių kainų šiemet nebuvo
Nepaisant vis dar neveikiančios Suomijos ir Estijos elektros jungties „Estlink2“, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sausį buvo tokia pat, kaip ir praėjusį mėnesį – 89,3 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Išsiaiškino, kas pažeidinėja sankcijas: kalba sukasi apie didelius pinigus
Sankcijų pažeidimais įtariamos Lietuvos įmonės susilaukė kratų. Muitinės pareigūnai sulaikė 18 vilkikų, puspriekabių bei mikroautobusų, kurių bendra vertė bent pusantro milijono eurų. Taip pat sulaikyti du Baltarusijos ir du Lietuvos piliečiai...
-
Šadžius neatmeta idėjos „įdarbinti“ gyventojų indėlius
Finansų ministras Rimantas Šadžius neatmeta Prezidentūros siūlymo dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų gyventojų indėlių įdarbinti per nacionalinį plėtros banką ILTE, taip siekiant labiau skatinti ekonomiką ir iki 2030 metų g...
-
Pinigai gynybai: siūlo naudoti nuo prancūzų nusižiūrėtą modelį
Prezidentas susikvietė verslo atstovus aptarti, iš kur paimti pinigų gynybos finansavimui. Tikisi, kad iš reikalingų 12 mlrd., bent trečdalį surinks tiesiog iš augančios ekonomikos. Tiesa, paties prezidento skaičiavimu, tam reikėt...