- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekmadienio popietę, antrą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo, elektros gamyba Lietuvoje vieną valandą viršijo galutinį suvartojimą. Visą savaitę aukšta vėjo gamyba lėmė rekordiškai aukštą vietinę generaciją, pranešė „Litgrid“.
„Sekmadienį nuo 14 iki 15 valandos – antrą kartą nuo 2009 metų pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, – Lietuvoje elektros gamyba buvo didesnė nei galutinis suvartojimas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Pirmą kartą toks atvejis fiksuotas šių metų liepos 3 dienos popietę. Anot L. Varanavičiaus, taip nutiko dėl itin vėjuotos savaitės – praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino rekordiškai daug energijos – 88 gigavatvalandes (GWh).
„Prieš savaitę tokį patį kiekį energijos sugeneravo visi gamybos šaltiniai Lietuvoje kartu sudėjus. (...) Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame“, – teigė L. Varanavičius.
„Visą praėjusią savaitę buvo itin vėjuota, o valandiniai vėjo elektrinių gamybos rekordai buvo gerinami beveik kasdien, kol penktadienio vakarą – 21 val. vėjo jėgainių gamyba perkopė simbolinę 1 gigavatų (GW) ribą. Preliminariais duomenimis, vėjo elektrinės šią valandą gamino net 1013 megavatų (MW)", – pridūrė jis.
Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame.
Paskutinis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 metų paskutinę savaitę ir siekė 60 GWh.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh. Daugiausiai jos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo daugiau nei dukart – nuo 37 GWh iki 88 GWh, hidroelektrinės – apie 12 GWh, o šiluminių elektrinių generacija smuko 10 proc. nuo 16 iki 14 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo – apie 29 proc. nuo 16 iki 12 GWh.
Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros, šiluminės elektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras elektros importas mažėjo 9 proc. nuo 154 iki 140 GWh.
Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija, o likę 3 proc. – iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 28 GWh iki 64 GWh. 54 proc. eksportuoti į Latviją, o 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Lietuvoje vėjo elektrinių leistina generuoti galia perdavimo tinkle šiuo metu yra 1055 megavatai (MW), iš kurių 537 MW veikia bandomuoju režimu. Skirstomajame tinkle leistina generuoti jų galia siekia 173 MW.
Bendra saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 2182 MW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga2
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų3
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...