„Dėl šalčių elektros suvartojimas reikšmingai augo Šiaurės šalyse, o Lietuvoje fiksavome valandinį suvartojimo rekordą. Jis pasiektas sausio 8 dieną 9 val., ir, preliminariais duomenimis, siekė 2280 MW. Dėl išaugusio suvartojimo visame regione ir elektrinių gedimų Suomijoje valandinės elektros kainos sausio 5 d. šoktelėjo net iki 1896 Eur/MWh. Lietuvoje tądien taip pat fiksuotos itin aukštos kainos, vieną valandą pasiekusios beveik 1500 Eur/MWh ribą“, – pranešime spaudai cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aaistė Krasauskienė.

Bendrovės atstovės teigimu, „EstLink 2“ jungties gedimą sausį amortizavo Lietuvoje įrengtos vėjo jėgainės.

„Per sausį vėjo jėgainės pagamino net 374 GWh elektros energijos – 5 GWh daugiau nei rekordinį 2023 metų spalį. Vėjo elektrinių generacija per mėnesį sudarė daugiau nei pusę visos Lietuvoje generuotos elektros. Tokia didelė gamyba reikšmingai prisidėjo prie sąlyginai žemų elektros kainų mėnesio pabaigoje. Dėl įvykusio Estijos–Suomijos jungties „EstLink 2“ gedimo buvo galima tikėtis naujo kainų šuolio, tačiau jį didele dalimi kompensavo vėjo jėgainių Lietuvoje pagaminta elektra“, – sakė A. Krasauskienė.

Tokia didelė gamyba reikšmingai prisidėjo prie sąlyginai žemų elektros kainų mėnesio pabaigoje.

 

„Litgrid“ duomenimis, Latvijoje elektros kaina sausį buvo beveik tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo didžiausia regione ir siekė 126,5 Eur/MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1220 GWh. Palyginti su gruodžiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 7 procentais.

Anot bendrovės, bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 699 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau nei gruodį, kai generacija siekė 601 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 57 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės sausį gamino daugiausiai – apie 53 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 22 proc., palyginti su gruodžio mėnesiu, nuo 307 GWh iki 374 GWh.

Taip pat 19 proc. augo šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba, ji per mėnesį išaugo nuo 145 GWh iki 173 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko panaši į gruodžio mėnesio gamybą – apie 80 GWh. Panašiai generavo ir kitos elektrinės, kurių generacija išliko apie 60 GWh. Dar ketvirtadaliu sumažėjo ir taip nedaug gaminusios saulės elektrinės, kurių generacija nuo 8 GWh gruodį sumažėjo iki 6 GWh sausį.

Bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 816 GWh, palyginti su gruodžio duomenimis, jis augo 3 proc. nuo 790 GWh. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 57 proc., iš Latvijos – 20 proc., o iš Lenkijos importuota 23 procentai. Eksportas sausį augo 60 proc, palyginti su gruodžio mėnesiu, nuo 121 GWh iki 194 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 61 proc., dar 38 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją.