Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus. Šiame  sektoriuje norima sukurti iki 1200 naujų darbo vietų.

Energetikos ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą – jį priėmus konsultuodamasi su rinkos dalyviais ministerija iki lapkričio pabaigos turės parengti konkretų planą, kaip įgyvendinti vandenilio sektoriaus plėtros iki 2030 metų gaires. Jos numatytos šios Vyriausybės programoje.

Pasak projekto, Vyriausybė siekia sklandžios vandenilio sektoriaus plėtros, taip pat įvertinti tolesnį – iki 2050 metų – plėtros etapą. Gairėse apibrėžtos strateginės plėtros kryptys ir etapai, verslo aplinka ir technologijų naudojimo priemonės mažinant pramonės, transporto, energijos gamybos ir kitų sektorių poveikį aplinkai.

Rengiant gaires dalyvaus Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Finansų, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat padės Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Geologijos tarnyba, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, valstybės valdomos energetikos įmonės, mokslo ir studijų institucijos.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija su ES parama 2024 metų pavasarį žada pradėti 7 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamybos projektą. Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį, jo galingumas sieks iki 2 megavatų (MW).

Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų vidurio viešajam sausumos ir vandens transportui kasmet prireiks iki 70 tonų vandenilio. Jį naudos Klaipėdos autobusų parkas, į uostą atplaukiantys prekybos laivai, taip pat uosto atliekų surinkimo laivas.

Atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ anksčiau pranešė per artimiausius kelerius metus planuojanti investuoti 250 mln. eurų į žaliojo vandenilio gamyklą, o Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti šio vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.