Plačiau papasakojo „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.

– Kurioje vietoje liko Lietuva? Kodėl taip atsitiko?

– Negalime labai pasidžiaugti rezultatu. Iš 25 šalių Lietuva užima 22 poziciją. Yra tik trys už Lietuvą blogesnės naudotų automobilių rinkos Europoje.

– Kokios tai šalys?

– Latvija, Estija ir Ukraina. Aiškiai dominuoja Rytų Europos rinkos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kokios pačios geriausios šalys?

– Pačios geriausios šalys yra priešingai vakaruose. Tai būtų Didžioji Britanija, Danija, Šveicarija, Prancūzija. Mūsų duomenimis, ten rizika įsigyti blogą naudotą automobilį yra mažesnė.

– Kas nulėmė, kad Lietuva atsidūrė 22-oje vietoje? Kodėl mūsų naudotų automobilių rinka tokia neskaidri?

– Mes naudotų automobilių rinkos skaidrumą paskaičiuojame pagal šešis parametrus: koks procentas iš šalyje įsigyjamų naudotų automobilių turi suklastotą ridą, kiek kilometrų vidutiniškai ta rida suklastojama, koks procentas automobilių yra daužtų, kokia vidutinė žalos vertė, koks procentas importuojamų automobilių, koks vidutinis naudoto automobilio amžius. Matome, kad einant per kiekvieną žingsnį ir jam pritaikius tam tikrą svorį į bendrą formulę, tas ir nulemia, kad Lietuva yra 22-oje vietoje.

– Kiek klastojama ta rida? Kiek žalų ir kokios sumos?

– Lietuvoje maždaug 8,3 proc. iš visų naudotų automobilių yra su suklastota rida. Galima sakyti, kad beveik vienas iš dešimties. Žymiai blogesnė situacija Latvijoje, kur yra apie 12 proc. Taip pat mes matome, kad Lietuvoje 96 tūkst. km vidutiniškai yra atsukama, suklastojama. Jei perkate automobilį su 300 tūkst. km rida, gali būti, jo rida yra beveik 400 tūkst. km.

– Dabar lietuviai suka ridą į atgalinę pusę. Ar bus, kad jie pradės sukti ridą į priekį?

– Manau, kad bus tokia situacija. Nuo 2025 m., jei jūsų automobilio rida bus suklastota ir važiuosite atlikti techninės apžiūros, jie pamatys, kad ta rida mažesnė nei buvo prieš dvejus metus. Tokiam automobiliui nebebus leista dalyvauti eisme. Lietuvos transporto saugos administracija sako, kad tai puikus sprendimas. Tačiau mes matome, kad tai tik paskatins vairuotojus kreiptis ir ieškoti išeičių juodojoje rinkoje. Reiškiasi, žmogus nebegalės dalyvauti eisme su tuo automobiliu, kreipsis į žmones, kurie klastoja ridą ir paprašys pasukti 150 tūkst. km pasukti į priekį. Manau, kad pagrindinė problema yra ta, kad automobiliai jau įvažiuoja į šalį su suklastota rida. Tai daugiau ne lokali, o globali, tarptautinė problema. Kol ES šalys narės nesikeis duomenimis tarptautiniu lygmeniu, tol ta problema mus ir persekios. Mes galime pasidomėti, kokie buvo istoriniai ridos įrašai ir pagal tai daryti verdiktą, ar rinktis tą automobilį, ar ne.

Jei perkate automobilį su 300 tūkst. km rida, gali būti, jo rida yra beveik 400 tūkst. km.

– Kas nulėmė, kad kai kuriose šalyse ta rinka skaidriausia ir nėra korupcijos?

– Yra tokie paprasti dalykai, kaip geresnis pragyvenimo lygis. Žmonės renkasi brangesnius automobilius. Automatiškai, kai perkami šiek tiek brangesni automobiliai, nėra taip stipriai rizikuojama. Pas mus tie pirkėjai tokie racionalūs žmonės. Jie nori nusipirkti automobilį, kuris būtų ir gražus, ir galingas, ir ekonomiškas, ir patikimas, ir praktiškas. Gaunasi, kad už turimą pinigų sumą ieško paties naujausio, geriausio modelio. Tada iškyla labai didelė rizika nusipirkti automobilį, kuris būtų su suklastota rida, su paslėptais defektais. Jei pažiūrėtume į Didžiąją Britaniją, kuri yra pirmoje vietoje, tai ta rinka visiškai kitokia. Ten automobiliai cirkuliuoja tik šalies viduje. Kadangi eismas vyksta priešinga puse ir vairas yra kitoje pusėje, tai tie automobiliai neturi jokios paklausos kitose valstybėse. Lygiai taip pat jie neturi jokio importo. Kai nėra didelės importo rinkos, tai jie gali geriau užtikrinti šalyje riedančių automobilių kokybę.