- Irma Janauskaitė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos metalo pramonė stulbina pokriziniais rodikliais, o kai kurios įmonės dar ir žengia į naujus rinkos segmentus. Analitikų teigimu, nišiniai, sudėtingi, inovatyviai vietos įmonių gaminami metalo įrenginiai puikiai vertinami didžiųjų užsakovų pasaulyje.
Pusmetį iki šios savaitės bendrovėje „Vakarų konstrukcijos“ triūsė laivų statybos meistrai. Jie pagamino pirmąjį Europoje didelių gabaritų metalinį įrenginį. Jis skirtas elektros kabeliui vynioti, laikyti ir transportuoti. Darbuotojų meiliai „karusele“ vadinamu įrankiu bus tiesiamas kabelis Meksikos įlankoje.
Bendrovei „Vakarų konstrukcijos“, anot jos vadovo, tai buvo tikras iššūkis. Beveik 200 tonų svoris, 7 metrų aukštis, 20 metrų skersmuo.
„Šitokio tipo įrenginys yra pirmas mūsų pagamintas įrenginys. Jis yra pirmasis tokio dydžio įrenginys, pagamintas apskritai“, – pabrėžė „Vakarų konstrukcijų“ direktorius Vygantas Bružas.
Į baržą pakrauta „karuselė“, numatyta, kitą savaitę pasieks Norvegiją, iš ten – Meksiką. Baržoje dirbs ir gyvens visa įrenginio aptarnavimo komanda. Konstrukcijos, kurios kaina neskelbiama, užsakovas – tarptautinė kompanija „Nexans“. Su ja antrinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė jau derasi dėl dar 6 tokių gaminių.
Analitikų teigimu, šalies metalo pramonė įsisukusi į daugelį specifinių rinkos segmentų. Lietuviai gamina daugybę pasaulyje naudojamų įvairių vandens ir sausumos nestandartinių metalo mechanizmų ir detalių.
Pavyzdžiui „Argintos“ ceche kaip tik dabar gaminami aukštos įtampos transformatorių korpusai. Didžioji dalis vilniečių gaminių keliauja į Pietų Ameriką, Kiniją, Australiją ir Japoniją.
„Mūsų užsakovai yra Europoje, tačiau daugelis gaminių važiuoja iš Europos, kur vyksta didžiosios investicijos. Gaminame visus nestandartinius gaminius, kuriems reikalingas didelis inžinerinis palaikymas. O mūsų užsakovų visas inžinerinis personalas dirba ir gyvena Europoje ir pas mus gali atvykti po dienos ar po dviejų. To jie negali padaryti Kinijoje.
Jei produktas reikalingas per 6 ar 8 savaites, tai neįgyvendinama Kinijoje, nes vien transportavimas užtrunka 5–6 savaitės“, – aiškino įmonių grupės „Arginta“ verslo plėtros direktorius Tomas Jaskelevičius.
Analitikų teigimu, Lietuvos metalo gamintojų koziris – moderni, didelę ekonominę vertę duodanti produkcija ir, palyginti, pigi darbo jėga. Visa tai buvo svarbu ir tik prasidėjus krizei, ir dabar.
„Sugebame pagaminti labai aukštos pridėtinės vertės nišinę produkciją, kuri yra labai konkurencinga užsienio rinkose. Ji nėra jautri ekonomikos sukrėtimams. Kai mes kalbame apie šią išskirtinę produkciją, reikėtų labiausiai išskirti mūsų laivų gamintojus, kurie gamina išties inovatyvią produkciją“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Pernykštė šalies metalo pramonės plėtra, anot analitikų, įspūdinga. 8-iais procentais iki 313 mln. litų išaugusios gamybos apimtys jau beveik trečdaliu viršija prieš krizę buvusį lygį.
73 proc. visų Lietuvoje pagamintų metalinių įrenginių išvežami. Eksportas pernai didėjo 7,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...