Pagal bazinį scenarijų 2022 metais ekonomika gali augti 5,1 proc.

Remiantis palankiuoju scenarijumi, šiais metais BVP gali augti 3,8 proc., 2022 metais – 6 proc.

Pagal atšiaurųjį scenarijų ekonomika šiais metais gali augti 1,1 proc., 2022 metais – 3,5 proc.

„Kuo skiriasi scenarijai – jie skiriasi vakcinavimo evoliucija. Daromos prielaidos, kaip pavyks vakcinuotis, koks bus tempas. Vakcinavimo tempas lemia ekonomikos augimo skaičių skirtumus. Tai yra pagrindinė dedamoji, kuri nulemia vieną, antrą ar trečią scenarijų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vakcinavimo tempas lemia ekonomikos augimo skaičių skirtumus.

Kalbėdamas apie praėjusius metus, V. Vasiliauskas sakė, kad ekonomikos susitraukimas 2020 metais nesiekė 1 proc.

„Kokios priežastys, kad ekonominė situacija praėjusiais metais tikrai buvo nebloga – matau tiesioginę koreliaciją su viešųjų finansų injekcijomis. Viešųjų finansų parama buvo didesnė negu ES vidurkis, atitinkamai ir ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, todėl koreliacija tarp išlaidų ir BVP yra labiau nei iš tikrųjų akivaizdi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, po pirmosios bangos verslai taip pat geriau prisitaikė prie pandemijos situacijos.

„Išskirtinė eksporto padėtis, ypač antroje metų pusėje, kur eksportas didėjo, nudžiugino puikiais rezultatais. Mūsų ekonominė struktūra taip pat šiek tiek kitokia negu aplinkinių šalių, labiausiai paveiktos sritys, tokios kaip viešbučiai, turizmas, santykinai užima mažesnę dalį mūsų ekonomikoje“, – teigė V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie atlyginimų augimą 2020 metas, jis sakė, kad 10 proc. augimas buvo fiksuotas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

„Viešajame sektoriuje labiausiai lėmė bazės elementai – priemokos medikams, tam tikras atlyginimų didinimas švietimo sektoriuje, valstybės tarnyboje. Visa tai truktelėjo viešojo sektoriaus atlyginimus į viršų, bet privatus sektorius ne ką mažiau atsiliko“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Tačiau augimo tempas tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių asmenų padidėjo.

„Mažiau kvalifikuoto darbo užmokestis didėjo mažiau negu labiau apmokamo darbo“, – sakė V. Vasiliauskas.

Tuo metu nagrinėjant subsidijų priemonę, anot V. Vasiliausko, pastebėta, kad ne visais atvejais ji atiteko tiems, kurių apyvarta sumažėjo labiausiai.

„Veiklų, kurių pardavimo pajamos reikšmingai augo, daugiau nei 5 proc. – čia pirmiausia veiklos, susijusios su prekyba, tiek mažmenine, tiek didmenine – įmonės gavo maždaug 138 mln. eurų, kai įmonės arba veiklos, kurių pajamos labiausiai krito, jų subsidijų dalis yra maždaug tarp 150–160 mln. eurų. Natūrali reakcija buvo su pirmąja banga, kada parama buvo liejama plačiai, bet visą laiką yra labai svarbu po to pasižiūrėti, ar tikslingai parama pasiekė savo tikslą“, – sakė V. Vasiliauskas.