- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos baldų pramonę apibūdinantys skaičiai – iškalbingi, kartu su Italija, Kinija ar Vokietija esame pirmame penketuke tiekėjų, gaminančių baldus didžiausiam pasaulyje baldų koncernui „Ikea“.
Tačiau ekspertai perspėja, kad sektoriaus įmonės jau dabar maksimaliai išnaudoja savo gamybinius pajėgumus ir prašo dėmesio tam, kad šalies ekonomikai svarbaus sektoriaus augimas nesustotų.
Sektoriaus augimas – iš inercijos
Dar 2015 m. II ketvirtį, palyginti su 2014 m. II ketvirčiu, Lietuvos baldų eksportas augo sparčiausiai iš visų pramonės šakų: augimas siekė 8,8 proc. iki 296 mln. eurų. 2014 m. baldų gamyba sudarė 7,1 proc. pramonės, o iki dabar yra stebimas nuolatinis sektoriaus augimas. Tiesa, 90 proc. pagamintų baldų eksportuojama, o pagrindinės eksporto rinkos metai iš metų nesikeičia – Švedija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
„Žiūrėdami į baldų pramonės sektoriaus statistiką, džiaugiamės investicijų ar eksporto augimu, bet nenorime matyti, kad ši pramonės šaka tokius rezultatus demonstruoja iš inercijos. Savo laiku buvo padarytos didelės investicijos, pasirinkta labai teisinga strategija ir visas dabartinis augimas tuo yra pagrįstas. Vaizdžiai tariant, šis sektorius yra kaip iki paskutinio lašo išgręžta kempinė“, – sako asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.
Pasako jo, visos didžiosios baldų gamybos įmonės pasiekė maksimalias apsukas.
„Lietuvoje dabar jau visi fabrikai, visi elitiniai gamintojai, kurie ir generuoja tuos įspūdingus statistinius rodiklius, dirba ant ribos. Didžioji dalis įmonių dirba keturiomis pamainomis, visur įdiegta LEAN sistema, nuolat vykdomos taktinės investicijos, atnaujinimai“, – aiškino pašnekovas.
Po įspūdingais skaičiais – tiksinti bomba
Pasak pašnekovo, baldų gamybos sektorius susiduria su konkrečia problema, kuri ateityje stabdys viso sektoriaus augimą arba privers lietuviškas investicijas trauktis iš Lietuvos: tai medienos plokščių gamybos stygius.
„2017-2018 m. Lietuvos baldų pramonė pritrūks milžiniško kiekio žaliavų – įvairių tipų baldų gamybai reikalingų medienos plokščių. Skaičiuojama, kad tai bus antra tiek, kiek dabar per metus pagamina koncernui „Ikea“ priklausanti Kazlų Rūdoje veikianti įmonė „Swedspan Girių Bizonas“. Ir tam, kad visas sektorius šalies mastu toliau sėkmingai vystytųsi, galėtų planuoti augimą, gamybos ir eksporto proveržį, plokščių reikės dvigubai daugiau“, – situaciją baldų pramonės sektoriuje aiškino R.Beinortas.
Dabar Lietuvoje veikia tik dvi įmonės – „Klaipėdos mediena“ ir „Swedspan Girių Bizonas“ – gaminančios baldų plokštes, o planai Alytuje bei Mažeikiuose statyti dvi naujas medžio plokščių gamyklas ir taip iš esmės suteikti pagreitį baldų pramonės sektoriui, paskendo nežinioje.
„Dar 2008 m. Alytuje turėjo atsirasti plokščių gamybos įmonė. Ji neatsirado. Mažeikiuose yra planuojama steigti baldų gamybos klasterį ir jo ašis taip pat turėjo būti plokščių gamybos įmonė. Dėl situacijos valstybinių miškų valdymo srityje ir baldų gamybos įmonių negalėjimo apsirūpinti vietine žaliavine mediena, Mažeikių klasterio idėja taip ir liko „pakabinta ore“. Tačiau verslininkai nelaukia – negalėdami savo investicijų pritaikyti čia, išvežame jas į Latviją, Lenkiją, Baltarusiją ar net kitapus Atlanto – į Jungtines Amerikos Valstijas“, – susidariusią situaciją aiškino asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.
Ar verta didžiuotis, kad investuojame užsienyje?
Atsiradus bent vienam naujam baldų plokščių gamintojui, situacija rinkoje pasikeistų iš esmės. Skaičiuojama, kad vien aplink Mažeikių plokščių gamyklą būtų atsidariusios dar penkios didelės įvairių rūšių baldų gamybos įmonės.
„Čia jau kalbame ne apie tas kasdienes, taktines investicijas, be kurių jokia pramonė neįsivaizduojama, bet tikras strategines investicijas – t.y naujų gamyklų statybą ir gamybos apimčių didinimą. Ir Mažeikiai tikrai galėjo tapti tuo traukos tašku. Tačiau investuotojai jau nukreipė savo pinigus kitur. Paskui šias investicijas į užsienį iškeliavo ir naujų baldų gamybos įmonių statyboms skirtos lėšos“, – sakė R.Beinortas.
Į gamyklą Alytuje buvo pasirengusi investuoti ir Vakarų medienos grupė, kuri ilgai nedelsusi tokią gamyklą pasistatė Baltarusijoje, Mogiliove.
„Plokščių gamykla Mogiliove jau sėkmingai veikia. Šalia jos stovi ir nauja SBA kompanijos baldų gamykla. Ir į tas įmones, kaip į pavyzdines, jau seniai vežami visi tie, kuriems norima parodyti, kaip sėkmingai Baltarusija sugeba pritraukti užsienio investicijas. Važiuoja ten ir mūsų politikai, tik kažkodėl kalba apie tai, kaip lietuviai užsienyje investuoja, nutylėdami tą dalį, kad visos tos investicijos, su visomis darbo vietomis taip pat sėkmingai būtų galėjusios pasilikti Lietuvoje“, – reziumavo asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas.
Parodoje „Baldai“: naujienos, tendencijos ir inovacijos
Su dalimi mūsų šalies baldų gamintojų – 40 įmonių produkcija bus galima susipažinti ir spalio 6-9 d. vyksiančioje parodoje „Baldai“. Čia savo produkciją taip pat pristatys užsienio gamintojai iš Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos. Trečią dešimtmetį sėkmingai veikianti paroda kasmet suburia baldų gamintojus ir pardavėjus iš Lietuvos ir užsienio, demonstruoja naujausias baldų gamybos ir interjero dizaino tendencijas specialistams bei galutiniams vartotojams, besidominantiems naujovėmis baldų rinkoje.
Kartu parodoje demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės.
Parodoje šiais metais iš viso dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, savo idėjas pristatys jaunieji dizaineriai.
Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga2
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...