Tą rodo „Eurobarometro“ duomenys – 65 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausia problema įvardija kainų augimą (ES vidurkis 17 proc). Kita vertus, ekonomistai sako, jog gyvenimas Lietuvoje gerėja ir vidutinis pragyvenimo lygis niekada nėra buvęs aukštesnis. Jeigu palygintume, Pirmosios respublikos ekonomika irgi augo, tačiau savo kokybe ir rodikliais mes buvome tarp atsiliekančių šalių. Pagal pajamas vienam gyventojui Lietuva atsiliko ir nuo kaimynų latvių su estais, ką jau ten kalbėti apie JAV ar Didžiąją Britaniją, kur pajamos skyrėsi atitinkamai beveik 7 ir 5 kartus.

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių. Pavyzdžiui, tarpukariu daugiau nei perpus. Prieš šimtmetį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalies ekonomika rėmėsi žemės Ūkiu, o pagrindinė eksporto prekė buvo maisto produktai - bekonas ir sviestas. Tuo metu pramonė tik žengė pirmuosius žingsnius.

„Pramonė vystėsi pakankamai sparčiai, sparčiais tempais, bet kas tikrai atsiliko, tai įvairios paslaugos, amatai, prekyba, transporto sektorius buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje ir, aišku, tai lėmė bendrą mūsų atsilikimą“, – aiškina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Ir tas atsilikimas, pasak ekonomisto, jautėsi visos srityse, ne tik ekonomikoje. Lietuvoje buvo didesnis kūdikių mirtingumas, mažesnis raštingumas. Neišvengė mūsų šalis ir emigracijos, tik ji buvo mažesnės nei dabar. Be to, tuomet žmonės rinkdavosi ne Europą, jie vykdavo į Pietų Ameriką, Pietų Afriką, Kanadą. Ir emigracijos tikslas buvo ne išvykti visam, kaip dažniausiai yra dabar, bet užsidirbti, grįžti ir nusipirkti ūkį. Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, dauguma gyveno kaimuose.

„Urbanizacijos lygis šiandien toks, kad jau du iš trijų gyvena miestuose. Tarpukariu vienas iš trijų gyvendavo miestuose. Tarpukariu trečdalis buvo neraštingi, šiandien turime priešingą situaciją, mes netgi turime tam tikrą, ypač aukštojo mokslo, infliaciją“, – sako R. Grajauskas.

Tie pasiūlymai kažkaip reguliuoti kainas yra populistiniai pasiūlymai, nieko valdžia tikrai nepadarys, nebent mes eitume diktatūrų keliu ir kištumėmės į rinką.

Praėjus vos dvejiems metams po nepriklausomybės atkūrimo šalyje veikė arti 2,5 tūkst. pramonės įmonių, nepraėjus dešimtmečiui šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - iki beveik 6 tūkst. Augimas greičiausiai būtų tęsęsis, jei ne karas ir sovietų okupacija, kuri paliko gilų randą šalies ekonomikoje. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę daugelis gamyklų uždarytos, buvo ekonomikos nuosmukis, krito žmonių pajamos. Tačiau pamažu ateinant užsienio investuotojams, kuriantis vietos verslui situacija gerėjo ir šalies ekonomika sparčiai kopia aukštyn.

„Pastaruosius 15 metų iš tikro Lietuva labai sparčiais tempais eina į priekį ir nepaisant tos gilios krizės, kuri buvo 2008-2009 m., nuolatos pragyvenimo lygis vejasi vakarietišką. Ir šiandien, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, BVP jau siekia apie 70 proc. to lygio, kuris yra Vakarų Europoje. Tai iš tikro yra istoriškai aukštas skaičius. Niekada mes geresnėje pozicijoje nesame buvę“, – tikina R. Grajauskas.

Optimistiškos Lietuvos banko prognozės ir šiems metams – BVP augs, infliacija mažės, atlyginimai didės. O štai žmonių apklausos nėra tokios teigiamos. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 65 proc. žmonių labiausiai baiminasi augančių kainų. Lietuvių nerimas didžiausias ES. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai kainų augimas nerimą kelia 30, 40 ir 37 proc. žmonių. Lietuvos banko skaičiavimu, maisto kainos per pastarąjį penkmetį augo apie 10 proc., paslaugų – 18 proc.

„Žmonės mano, kad kainos yra problema, bet tuo pačiu žmonės mano, kad ir mokesčiai yra problema. Tai šioje vietoje, manau, mokesčių mažinimas yra labai tinkamas atsakymas į šitą žmonių susirūpinimą. Visą PVM reikėtų kirsti bent jau iki 18 ar net 15 proc. ir tuomet atsiranda galimybė konkurencijai, atsiranda galimybė kainų žemėjimui ir kai tai įvyksta visoms prekėms, atsiranda galimybė mažėti visoms kainoms“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Būtent PVM, pasak kai kurių politikų, ir išpučia maisto kainas. Todėl vėl atsiranda siūlymų taikyti PVM lengvatas maisto produktams. Skeptikai sako, kad tai trumpalaikis efektas – sumažintą PVM ilgainiui suvalgys infliacija, augančios gamintojų sąnaudos. Ekspertai pabrėžia, kad problema ne augančios kainos, problema – mažos žmonių pajamos. Ir kovoti reikia ne su kainomis, kurios yra vienos mažiausių Europoje, mažesnės tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, o su mažais atlyginimais. Pasak ekonomistų, noras mažinti ar užšaldyti kainas reikštų, kad daugelio to sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat įšaltų.

„Valstybė nesugeba mokėti adekvačių atlyginimų mokytojams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir visiems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių Lietuvoje yra 400 tūkst. Tai čia problema, ir politikai, aišku, turėtų pripažinti, kad jie, nė viena vyriausybė, nesugeba iš esmės spręsti šios problemos. Tad tuomet šis klausimas yra stumiamas po kilimu ir sakoma – „na, ką čia mes padarysime. Gal pareguliuosime kainas“. Bet turbūt tyliai supranta, kad to negali padaryti“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tie pasiūlymai kažkaip reguliuoti kainas yra populistiniai pasiūlymai, nieko valdžia tikrai nepadarys, nebent mes eitume diktatūrų keliu ir kištumėmės į rinką. Bet mums to neleistų civilizuotos kitos valstybės, su kuriomis esame bendroje ES, ir jeigu norime su jomis laisvai prekiauti ir gauti iš to naudos, tai turime ir taisyklių bendrų laikytis“, – sako R. Grajauskas.

„Svarbu yra parinkti tokias priemones, kurios leistų rinkti daugiau mokesčių, t.y., turėti daugiau pajamų ir tomis pajamomis finansuoti tuos valstybės poreikius, kurie yra jautriausi, t.y., rūpintis tų gyventojų pajamomis, kurios yra mažiausios“, – siūlo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas.

Pernai skambiai pristatyta vyriausybės mokesčių reforma, kaip sako ekspertai, buvo tik kosmetinė, neatnešusi jokių esminių pokyčių. Finansų ministras yra teigęs, kad šiemet bus imtasi ryžtingesnių veiksmų. Planuose – darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, dėmesys vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistų teigimu, norint stabiliai didinti atlyginimus, per metus 5–7 proc., būtina imtis struktūrinių reformų. Ekonomiką dar labiau išjudintų investicijų, smulkiojo verslo skatinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Prie geresnės ekonominės aplinkos prisidėtų ir mokesčių naštos mažinimas, geresnis jų surinkimas.