- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai per devynis mėnesius tautiečiai Lenkijoje išleido kiek daugiau nei 270 milijoną eurų ir tai buvo 17 proc. daugiau nei užpernai. Degalų kainoms susilyginus, o pieno produktams Lietuvoje gerokai atpigus, kyla klausimas, kam gi išleisti milijonai.
Pasirodo, nealkoholiniams gėrimams tenka apie 16 proc., alkoholiui bei tabakui – kiek daugiau nei 10 proc., paslaugoms – beveik 29 proc., o didžiausia išlaidų dalis – tenka ne maisto prekėms. Labiausiai Lenkija kainomis vilioja besistatančius ar įsirenginėjančius namus.
Plačiau apie tai kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Kokią sumą lietuviai paliko Lenkijos ekonomikai per paskutinį praeitų metų ketvirtį?
– Aš pasakysiu ne sumą milijonais eurų, nes ji gali atrodyti labai didelė. Įvardinsiu procentinę išraišką, kiek tai atrodo, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleidžia Lietuvoje. Pernai mažmeninė prekyba Lietuvoje siekė beveik 20 mlrd. eurų. Tai – kas išleidžiama Lenkijoje, yra mažiau nei 2 proc. Tai – labai mažai, palyginti su tuo, ką kiti europiečiai išleidžia kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Šveicarai mėgsta apsipirkinėti Prancūzijoje, Norvegai apsipirkinėja Švedijoje. Ten išleidžiamos gerokai didesnės sumos. Tai galima gąsdintis, kad praėjusiais metais Lenkijoje išleisti keli šimtai milijonų eurų, bet, palyginti su tuo, kiek lietuviai išleido Lietuvoje, tai – labai mažai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Labiau stebina tai, ką jie ten pirko. Anksčiau lietuviai važiuodavo pigių degalų, kurie dabar nebėra pigūs, pigios mėsos, pieno. Bet didžiąją dalį produktų sudarė visai ne maisto prekės?
– Reikia turėti omeny, kad praėjusiais metais, kai Lietuviai važiavo, tai dar buvo gerokai pigesni degalai. Prieš rinkimus Lenkijoje dirbtinai buvo sumažintos degalų kainos. Tuomet lietuviai dažniau važiuodavo apsipirkti tiek maisto, tiek įvairių paslaugų: atostogauti, pavalgyti restorane, įsipilti pigesnio kuro ir grįžti į Lietuvą. Matome, kad pagrindinės išlaidos – ilgalaikio vartojimo prekės. Natūralu, kad labai daug maisto produktų neprisipirksi. Būtent dėl tų produktų kainų skirtumo apsipirkti važiuoja tik tie gyventojai, kurie gyvena arčiau sienos. Ir ką rodo duomenys, tai tie, kurie gyvena 50 kilometrų iki pasienio, jie gali sau leisti sugaišti tą laiką apsipirkimui. Didžioji dalis pirkinių – buitinė technika, baldai įsirenginėjantiems būstą. Dėl masto ekonomijos, dėl kitų priežasčių Lenkijos rinkoje gali būti ir asortimentas didesnis, ir kainos mažesnės, kas skatina lietuvius ten važiuoti.
– Nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) tam tikriems maisto produktams, ar tai vis dar gali būti kabliukas lietuviams?
– Tiems, kurie gyvena arčiau pasienio – taip. Net ir neatsižvelgus į mokesčių skirtumą, daugelis maisto produktų – gerokai pigesni. Tai tie, kurie gyvena netoli pasienio arba turi laiko toms kelionėms, tai jie pasinaudodavo tuo. Matėme nemažai net organizuotų apsipirkimų, kai net ne viena šeima važiuoja, o kelios. Yra ir įmonės, kurios atveža įvairias prekes iš Lenkijos. Bet aišku, kalbant apie maisto produktus, tai labai retas atvejis, kad žmogus, gyvenantis Šiauliuose, Panevėžyje ar Vilniuje važiuotų nusipirkti maisto produktų į Lenkiją.
– Šiemet pas mus rinkiminiai metai, tai gal ir lietuviai gali tikėtis pigių degalų ar nulinio PVM?
– Lenkijoje baigėsi rinkimai, baigėsi ir tos mokestinės lengvatos. Šiemet nuo metų vidurinio jau ir tas nulinis PVM nebebus taikomas maisto produktams. Neabejoju, kad diskusijų bus apie tai. Nes tos diskusijos būna ne tik prieš rinkimus, o kiekvienais metais, pastaruosius 20 metų, bet labai retai tampa realybe. Aš nemanau, kad bus toks tiesioginis rinkėjų papirkinėjimas, kokį mes matėme Lenkijoje, bet diskusijų apie tai bus tikrai daug.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...