- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje degalų kainos dabar mažesnės nei kitose Baltijos šalyse ir net Lenkijoje. Degalų kainą lemia daugybė faktorių. Kokie jie ir ar ilgai tęsis ši mažos kainos tendencija, LNK papasakojo Arūnas Vizickas, „Pricer.lt“ įkūrėjas.
„Nuo vasaros pradžios kaina pradėjo po trupučiuką mažėti, tai liečia ir benziną, ir dyzeliną. Tai nėra dideli skaičiai, bet vasarą sutikome su kainomis virš 1,5 euro, o palydime su kaina, kuri yra arti 1,4 euro. Tai iš tikrųjų gan keista tendencija. Paprastai vasarą būna daug kelionių ir šią vasarą jų irgi buvo daug, skrydžių skaičius muša rekordus, bet kainos, kaip matome, neauga. Viena iš pagrindinių priežasčių vis dėlto yra ekonomika. Ekonomika skirtinguose regionuose vystosi skirtingai. Šiuo atveju turbūt didžiausią įtaką padarė Kinijos ekonomikos, sakykime, prastėjantys rezultatai ir benzino eksporto sumažėjimas, nors JAV rodikliai buvo šiek tiek geresni, nei buvo tikėtasi. Šalia viso to galbūt yra nuojauta, kad centriniai bankai pradės mažinti palūkanas, o palūkanų mažinimas reiškia vartojimo padidėjimą. Šie veiksniai turėjo kelti kainas, bet kol kas mes nematome tų optimizmo ženklų, ir šalia viso to dar yra grėsmingų aplinkybių, kaip įtampos ar netgi karai. [...] Paprastai tokie įvykiai duoda labai spartų šuolį į viršų. Prie viso to mes dar laukiame žiemos sezono, kai energetikos poreikis padidėja ir yra daug nestabilumo. Labai įdomu, į ką tai virs“, – kalbėjo kainų ekspertas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Viena vertus, dabar kainos lyg ir nuosaikiai mažėja, tačiau, iš to, ką sakote, galima spręsti, kad tokiomis kainomis ilgai nesidžiaugsime?
– Manyčiau, kad taip. Dabar iš tikrųjų esame ant briaunos ir bet koks pūstelėjimas gali nulemti kainų pokytį į didesnę pusę labai staiga.
– Ar galime palyginti Baltijos regionų degalų kainas? Kokia Lietuvos situacija?
– Lietuva kol kas mūsų regione atrodo patraukliai. Visgi galbūt čia atsirado tam tikra konkurencija ir mes atrodome gerokai geriau negu Baltijos sesės. Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje. Sakyčiau, kol kas šiuo atžvilgiu viskas gerai.
– Pigiau nei Lenkijoje? Retai taip būna.
– Iš principo, taip. Dažniausiai Lenkijoje būdavo pigiau.
Pas mus degalai ne daug, bet pigesni nei Lenkijoje.
– Kalbant apskritai apie energetiką, poreikis naudoti atsinaujinančiąją energiją taip pat kainą turėtų šiek tiek kilstelti, ar ne?
– Dar vienas veiksnys, kuris garantuotai kels kainą po naujųjų metų, tai akcizų pakitimas. Preliminariais skaičiavimais kaina turėtų kilti 0,08–0,16 euro už litrą. Taip norima išstumti iškastinį kurą ir keisti jį ekologiškesniu. [...] Paprastai matome, kad ne vien objektyvūs veiksniai veikia kainą, bet ir, sakykime, situacija rinkoje ir noras, pavyzdžiui, pačių degalinių užsidirbti daugiau, pasinaudojant tam tikra proga. Arba atvirkščiai vienas ar kitas žaidėjas įsitrauks į konkurencinę kovą ir tada gali tą kainą numušti. Tačiau dabar, žiūrint į, sakykime, netolimą perspektyvą – kitus metus, degalai brangs dėl akcizų. Kitas dalykas – alternatyva jam – elektra šiandien dar nėra pasiruošusi perimti srauto. Čia mes turime klausimą ir dėl pajėgumo, ir dėl infrastruktūros. [...] Visi šie dalykai veda prie to, kad virsmas yra gana lėtas ir nesinchronizuotas. Sakyčiau, jei kalbame apie norą išstumti iškastinį kurą, mums, be abejo, reikia galvoti ne tik apie kainų reguliavimą, bet ir apskritai apie infrastruktūrą, pajėgumus, galų gale – apie konkurenciją.
– Apibendrindami mūsų pokalbį, ką galime pasakyti apie rudenį – kainos keisis? Ir ar visų degalų, ar visgi reikėtų išskirti benziną, dyzeliną, dujas?
– Dyzelinas, galime garantuoti, bus brangesnis. Jis ir dabar liko brangesnis nei benzinas, kai įprastai taip nebūdavo. Tačiau jo paklausa padidės. Po naujųjų metų turėsime pabrangimą dėl akcizų ir turbūt reikia sekti dabar geopolitinius įvykius, kurie iš tikrųjų gali nulemti visų pirma ekonomiką.
– Dar vienas dėmuo, kuris anksčiau neegzistavo, – dirbtinis intelektas. Kaip tai gali paveikti energetiką ir jos kainas?
– Dabar pasirodė nemažai publikacijų, kad dirbtinis intelektas reikalauja nemažai energijos ir kuo daugiau užklausų, kuo daugiau sugeneruoto turinio, tuo daugiau elektros sunaudota ir visam tam reikia didesnių pajėgumų. Jeigu mes neturėsime daugiau elektros, ji brangs, kol nesusibalansuos poreikis ir pasiūla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: gamtinių dujų kaina mažėjo ketvirtą savaitę iš eilės
Europos gamtinių dujų saugyklos, artėjant šildymo sezonui, užpildytos beveik 94,2 proc., o dujų kainų mažėjimas tęsiasi jau keturias savaites iš eilės – nuo rugsėjo pradžios, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Pramonininkai Seimą ragina dvejus metus stabdyti bet kokius mokesčių pakeitimus
Socialdemokratams žadant, jog pergalės rudens Seimo rinkimuose atveju mokesčių reformą įgyvendintų per metus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) politikams siūlo iki 2026 metų stabdyti bet kokius mokestinius pakeitimus, tai aiškindama p...
-
I. Ruginienė apie PSD įmokų didinimą naujojo Seimo kadencijoje: to galima išvengti
Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti. ...
-
Kaimo turizmo sodybų naminukės siūloma neapmokestinti akcizu
Ūkininkus, turinčius kaimo turizmo sodybas ir gaminančius tradicinius stipriuosius gėrimus, siūloma atleisti nuo alkoholio akcizo. Jiems taip pat nereikėtų steigti akcizinių sandėlių. ...
-
Tyrimas: lietuviai tikisi iš ES mažesnių energijos kainų
Lietuvos gyventojai tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų geriau koordinuoti energetikos klausimus – tokį atsakymą naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje pateikė 71 proc. apklaustų šalies žmonių (ES vidurkis – 77 proc....
-
M. Skuodis: nauji duomenų centrai valstybei kasmet galėtų sutaupyti 40 mln. eurų2
Vilniuje pirmadienį atidarius du naujus daugiau nei 20 mln. eurų vertės valstybės duomenų centrus, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jie valstybei galėtų sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti visi valstybėje sa...
-
Ministrai: nuo antradienio gyventojai ir verslas galės paprasčiau aukoti gynybai4
Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Lauryna...
-
Seime – diskusija apie elektros iš atsinaujinančių išteklių prieinamumą bendruomenėms2
Parlamentarai su specialistais pirmadienį aiškinsis elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms reguliavimo trūkumus, taip pat įvertins galimus pokyčius. ...
-
Vilniuje atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai
Vilniuje pirmadienį atidaromi du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų. ...
-
Taivano atstovybė: kas pervadintų, o kas to daryti neskubėtų?1
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą reikėtų keisti, pervadinant ją į Taipėjaus, tuo metu socialdemokratų bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ats...